Tepinėlis ir pasėlis iš akių junginės

Tepinėlis ir pasėlis iš akių junginės: kas tai yra?

Tepinėlis ir pasėlis iš akių junginės – tai diagnostiniai tyrimai, atliekami siekiant nustatyti infekcijas, uždegimus ar kitas akių junginės būkles. Akių junginė – tai plona gleivinė, dengiančia akių vokų vidinį paviršių ir akių obuolio priekinę dalį. Ši gleivinė yra jautri įvairioms bakterinėms, virusinėms ir grybelinėms infekcijoms, kurios gali sukelti junginės uždegimą (konjunktyvitą).

Atliekant tepinėlio ir pasėlio tyrimus, iš junginės paimamas mėginys, kuris leidžia identifikuoti infekcijos sukėlėjus ir padėti gydytojui paskirti tikslinį gydymą. Šie tyrimai yra naudingi diagnozuojant įvairias junginės infekcijas, ypač kai infekcija yra lėtinė arba nereaguoja į standartinį gydymą.

Kada atliekami tepinėlis ir pasėlis iš akių junginės?

Šie tyrimai gali būti atliekami šiais atvejais:

  1. Lėtinio arba pasikartojančio konjunktyvito atveju: Kai junginės uždegimas yra lėtinis arba dažnai atsinaujina, gali būti būtina nustatyti infekcijos priežastį.
  2. Įtariant bakterinę arba grybelinę infekciją: Tepinėlis ir pasėlis padeda nustatyti specifinius bakterinius ar grybelinius sukėlėjus.
  3. Atsparumo vaistams atvejais: Jei infekcija nereaguoja į standartinį gydymą antibiotikais, pasėlis gali padėti nustatyti sukėlėjo atsparumą antibiotikams.
  4. Įtariant autoimuninę reakciją: Kai kurie akies uždegimai gali būti susiję su autoimuninėmis reakcijomis, ir šie tyrimai gali padėti patvirtinti diagnozę.

Tepinėlio ir pasėlio iš akių junginės tyrimo eiga

  1. Mėginio paėmimas: Naudojant sterilų tamponą, iš akies junginės gleivinės atsargiai surenkamas mėginys. Procesas yra greitas ir paprastai neskausmingas, nors pacientui gali būti šiek tiek nemalonu.
  2. Tepinėlio paruošimas: Dalį mėginio užtepant ant stiklelio, ruošiamas tepinėlis, kuris vėliau dažomas ir tiriamas mikroskopu. Ši dalis leidžia vizualiai įvertinti mikroorganizmų (pvz., bakterijų ar grybelių) buvimą ir formą.
  3. Pasėlis: Kita mėginio dalis dedama į specialias augimo terpės sąlygas laboratorijoje, kuriose sukėlėjas gali augti. Po kelių dienų mikroorganizmai, jei jie yra, pradeda daugintis, todėl juos galima identifikuoti.
  4. Mikroorganizmų identifikavimas ir atsparumo nustatymas: Išaugę mikroorganizmai laboratorijoje identifikuojami, o kartu atliekamas jų jautrumo antibiotikams tyrimas, kuris padeda gydytojui pasirinkti efektyviausią gydymą.

Ką rodo tepinėlio ir pasėlio iš akių junginės tyrimo rezultatai?

Tepinėlio ir pasėlio tyrimų rezultatai gali rodyti įvairias būkles:

  1. Bakterinės infekcijos: Dažniausiai junginės infekcijas sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae ar Haemophilus influenzae. Pasėlio rezultatai leidžia patvirtinti šių bakterijų buvimą ir įvertinti jautrumą antibiotikams.
  2. Virusinės infekcijos: Virusinės infekcijos, pvz., adenovirusinė infekcija, sukelia akių uždegimą, tačiau jų ne visada galima aptikti įprastame pasėlio tyrime. Virusinės infekcijos dažniausiai diagnozuojamos kitais metodais.
  3. Grybelinės infekcijos: Nors jos yra retesnės, grybelinės infekcijos gali būti sunkios, ypač jei susilpnėjusi paciento imuninė sistema. Grybeliai, tokie kaip Candida ar Aspergillus, gali būti identifikuojami pasėlyje.
  4. Parazitinės infekcijos: Nors retai, akių junginės infekcijas gali sukelti tam tikri parazitai.
  5. Autoimuninės būklės: Kartais junginės uždegimas gali būti susijęs su autoimuninėmis reakcijomis, pvz., Sjogreno sindromu. Nors tepinėlis ir pasėlis tiesiogiai nepatvirtina autoimuninės diagnozės, jie gali padėti atmesti infekcines priežastis.

Tepinėlio ir pasėlio iš akių junginės tyrimo reikšmė

Tepinėlio ir pasėlio iš akių junginės tyrimas yra svarbus įrankis diagnozuojant įvairias junginės infekcijas, ypač lėtines ar pasikartojančias. Šis tyrimas padeda gydytojui tiksliai nustatyti infekcijos priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymą, kad būtų išvengta komplikacijų ir užtikrintas greitas paciento sveikimas.

Šaltiniai

  1. https://eyemicrobiology.upmc.com/Cytology.htm
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/6887752/