Šlapimo rūgštis yra organizme natūraliai susidarantis junginys, susidarantis skaidant purinus – medžiagas, randamas daugelyje maisto produktų ir kūno ląstelių. Šlapimo rūgštis paprastai pašalinama per inkstus, o jos perteklius išsiskiria su šlapimu. Šlapimo rūgšties kiekio nustatymas šlapime padeda įvertinti, kaip efektyviai organizmas pašalina šlapimo rūgštį, ir gali suteikti svarbios informacijos apie inkstų funkciją bei purinų apykaitą organizme.
Šlapimo rūgšties šlapime tyrimas dažniausiai atliekamas, jei įtariamos tokios būklės kaip podagra, inkstų akmenligė ar inkstų funkcijos sutrikimai.
Suaugusiems žmonėms normalus šlapimo rūgšties kiekis šlapime per parą svyruoja tarp 250 ir 750 mg per 24 valandas. Tiksli norma gali skirtis priklausomai nuo mitybos, gyvenimo būdo ir laboratorinių tyrimų standartų. Šis tyrimas paprastai atliekamas iš 24 valandų šlapimo mėginio, kad būtų gauti tiksliausi rezultatai.
Vaikams šlapimo rūgšties kiekis šlapime gali būti šiek tiek mažesnis nei suaugusiems, priklausomai nuo amžiaus ir kūno svorio. Normos ribos vaikams dažniausiai yra nustatomos pagal kūno svorį ir laboratorijos pateiktas normas, tačiau įprastai jos taip pat vertinamos kaip 250–750 mg per 24 valandas, atsižvelgiant į individualius faktorius.
Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija šlapime gali rodyti:
Sumažėjusi šlapimo rūgšties koncentracija šlapime gali rodyti:
Šlapimo rūgšties kiekio nustatymas šlapime yra svarbus diagnostinis tyrimas, padedantis įvertinti purinų apykaitą, inkstų funkciją ir galimą polinkį į tam tikras ligas, tokias kaip podagra ar inkstų akmenligė. Tai leidžia gydytojams geriau suprasti, kaip organizmas tvarkosi su šlapimo rūgštimi, ir prireikus imtis prevencinių ar gydomųjų priemonių.