Šalčio agliutininai – tai antikūnai, kurie sukelia raudonųjų kraujo kūnelių agliutinaciją (sulipimą) esant žemesnei nei kūno temperatūrai. Šie antikūnai priklauso IgM klasei ir tampa aktyvūs, kai temperatūra nukrenta žemiau 37 °C, paprastai esant maždaug 0–4 °C. Esant žemai temperatūrai, šalčio agliutininai gali prisijungti prie raudonųjų kraujo kūnelių, sukeldami jų agregaciją ir suardymą (hemolizę). Šis procesas gali sukelti šaltąją hemolizinę anemiją – būklę, kai raudonieji kraujo kūneliai pažeidžiami dėl imuninių mechanizmų.
Šalčio agliutininų tyrimai atliekami įtariant šaltąją hemolizinę anemiją ar kitas autoimunines būkles, kurios gali pasireikšti padidėjus šalčio agliutininų kiekiui.
Suaugusiems žmonėms normalus šalčio agliutininų titras yra mažesnis nei 1:64. Esant normaliam šalčio agliutininų lygiui, šie antikūnai nekelia pavojaus ir nesukelia raudonųjų kraujo kūnelių pažeidimų. Padidėjęs titras gali rodyti autoimuninę būklę ar infekciją.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, normalus šalčio agliutininų titras yra mažesnis nei 1:64. Esant aukštesniam titrui, gali būti įtariamos autoimuninės reakcijos ar kai kurios infekcinės ligos, dėl kurių padidėja šalčio agliutininų lygis.
Padidėjęs šalčio agliutininų titras suaugusiam gali rodyti:
Padidėjęs šalčio agliutininų titras vaikui gali būti susijęs su:
Šalčio agliutininų tyrimas dažniausiai atliekamas, jei yra simptomų, susijusių su šaltąja hemolizine anemija:
Teigiamas tyrimas ir padidėjęs titras rodo, kad reikia taikyti specialų gydymą arba papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta pagrindinė būklė.