Promonocitai yra nesubrendę monocitų pirmtakai, kurie susidaro kaulų čiulpuose. Monocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, dalyvaujančių imuninės sistemos atsake į infekcijas, ypač bakterines infekcijas. Promonocitai yra tarpinė ląstelės forma tarp monoblastų (ankstyviausių monocitų pirmtakų) ir subrendusių monocitų, kurie cirkuliuoja kraujyje.
Promonocitai dažniausiai aptinkami kaulų čiulpuose ir retai pasitaiko kraujyje. Jų padidėjimas gali rodyti tam tikras kraujo ligas ar sutrikimus, ypač tas, kurios susijusios su monocitų gamybos sutrikimais ar leukemijomis.
Normaliomis sąlygomis suaugusiojo kraujyje promonocitų neturėtų būti aptinkama, nes jie būna tik kaulų čiulpuose. Jei promonocitai randami periferiniame kraujyje, tai gali būti ženklas, kad yra rimta hematologinė būklė, pavyzdžiui, ūminė leukemija.
Kaip ir suaugusiems, normaliomis sąlygomis promonocitai neturėtų būti aptinkami vaikų periferiniame kraujyje. Jei jie randami kraujyje, tai gali rodyti kraujo ligą arba monocitų vystymosi sutrikimą.
Padidėjęs promonocitų skaičius suaugusiam, ypač jei jie aptinkami periferiniame kraujyje, gali rodyti:
Padidėjęs promonocitų skaičius vaikui gali rodyti:
Kadangi normaliomis sąlygomis promonocitų kraujyje neturi būti, jų „sumažėjimas” neturi klinikinės reikšmės. Jei suaugusiojo kraujyje nėra promonocitų, tai laikoma normaliu rezultatu.
Vaikų kraujyje taip pat neturėtų būti promonocitų, todėl jų nebuvimas yra normalus rezultatas. „Sumažėjimas” neturi klinikinės reikšmės, nes šios ląstelės natūraliai neturėtų būti periferiniame kraujyje.