Plazminės ląstelės
Plazminės ląstelės: kas tai yra?
Plazminės ląstelės yra specializuoti B limfocitai, kurie gamina ir išskiria antikūnus (imunoglobulinus). Šios ląstelės atlieka esminį vaidmenį imuninėje sistemoje, padėdamos organizmui kovoti su infekcijomis, atpažįstant ir neutralizuojant svetimus mikroorganizmus, tokius kaip bakterijos ir virusai. Plazminės ląstelės vystosi iš aktyvuotų B limfocitų, kai organizmas susiduria su infekcija arba patenka į kontaktą su svetimu antigenu.
Plazminės ląstelės daugiausia randamos kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, blužnyje ir kituose limfoidiniuose audiniuose, kur jos išskiria specifinius antikūnus, prisitaikydamos prie aptiktų antigenų. Jos yra labai efektyvios gamindamos didelius antikūnų kiekius, o tai leidžia organizmui veiksmingai kovoti su infekcijomis.
Kaip plazminės ląstelės veikia?
Plazminės ląstelės yra galutinis B limfocitų aktyvavimo etapas. Kai organizmas susiduria su antigenu (pvz., bakterija ar virusu), B limfocitai aktyvuojasi ir pradeda diferencijuotis į plazmines ląsteles. Šis procesas vyksta per kelis etapus:
- B limfocitų aktyvacija: kai B ląstelės atpažįsta specifinį antigeną, jos aktyvuojasi ir pradeda daugintis.
- Plazminių ląstelių formavimasis: aktyvuoti B limfocitai diferencijuojasi į plazmines ląsteles.
- Antikūnų gamyba: plazminės ląstelės pradeda gaminti specifinius antikūnus, kurie atitinka antigeną, su kuriuo organizmas susidūrė.
- Imuninis atsakas: antikūnai prisitvirtina prie antigeno ir padeda imuninei sistemai neutralizuoti ar sunaikinti svetimą medžiagą.
Antikūnai, kuriuos gamina plazminės ląstelės, yra įvairių rūšių, įskaitant IgG, IgA, IgM, IgE ir IgD, kurie atlieka skirtingas funkcijas ir yra svarbūs skirtingų imuninės sistemos atsakų metu.
Kada aptinkami plazminių ląstelių pakitimai?
Plazminių ląstelių kiekis ir jų veikla gali kisti tam tikrų ligų atvejais. Paprastai plazminių ląstelių kiekis kraujyje yra labai mažas, nes jos daugiausiai randamos kaulų čiulpuose ir limfoidiniuose organuose. Tačiau tam tikrų ligų atveju plazminių ląstelių kiekis gali žymiai padidėti arba jos gali pradėti veikti netinkamai.
Pagrindinės ligos, susijusios su plazminėmis ląstelėmis, yra:
- Daugialypė mieloma: tai piktybinė kraujo liga, kai plazminės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, sukeldamos per didelę antikūnų (monokloninių imunoglobulinų) gamybą. Dėl to gali kilti kaulų pažeidimai, inkstų funkcijos sutrikimai, sumažėjęs imunitetas.
- Plazmocitoma: tai vienos lokalizacijos plazminių ląstelių navikas, dažniausiai atsirandantis kaulų čiulpuose arba kituose audiniuose.
- Autoimuninės ligos: kai kuriose autoimuninėse ligose plazminės ląstelės gamina antikūnus, nukreiptus prieš organizmo paties audinius, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė arba reumatoidinis artritas.
- Infekcijos: plazminių ląstelių kiekis gali padidėti ūmių infekcijų metu, nes organizmas stiprina imuninį atsaką gamindamas daugiau antikūnų.
Kokia norma turi būti plazminių ląstelių suaugusiam?
Normalus plazminių ląstelių kiekis kraujyje yra labai mažas, nes jų pagrindinė veikla vyksta kaulų čiulpuose ir limfoidiniuose audiniuose. Suaugusiųjų kaulų čiulpuose plazminės ląstelės sudaro apie 1–2 % visų ląstelių. Kraujo tyrimuose plazminių ląstelių paprastai neaptinkama arba jų kiekis yra labai mažas:
- Plazminės ląstelės kraujyje: paprastai < 1 %.
Padidėjęs plazminių ląstelių kiekis kraujyje gali rodyti patologiją, pvz., infekciją, autoimuninę ligą ar piktybinį procesą, pavyzdžiui, mielomą.
Kokia norma turi būti plazminių ląstelių vaikui?
Vaikams plazminių ląstelių kiekis taip pat yra labai mažas, kaip ir suaugusiems, nes jų pagrindinė veikla vyksta kaulų čiulpuose. Kraujo tyrimuose jų kiekis paprastai yra labai mažas:
- Plazminės ląstelės kraujyje vaikams: < 1 %.
Jei vaikų kraujyje randama žymiai daugiau plazminių ląstelių, tai gali rodyti infekciją ar kitą patologiją, reikalaujančią išsamaus tyrimo.
Ką rodo padidėjęs plazminių ląstelių kiekis?
Padidėjęs plazminių ląstelių kiekis gali būti susijęs su šiomis būklėmis:
- Daugialypė mieloma: tai piktybinė plazminių ląstelių proliferacija, dėl kurios jų skaičius žymiai padidėja ir sukelia kaulų skausmus, silpnumą, anemiją ir kitus simptomus.
- Autoimuninės ligos: tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas gali padidinti plazminių ląstelių skaičių dėl padidėjusios antikūnų gamybos prieš organizmo paties audinius.
- Infekcijos: bakterinės ar virusinės infekcijos metu plazminės ląstelės gali daugintis, kad organizmas galėtų gaminti daugiau antikūnų kovai su infekcija.
- Plazmocitoma: vietinis plazminių ląstelių navikas taip pat gali padidinti šių ląstelių kiekį.
Padidėjęs plazminių ląstelių kiekis reikalauja papildomų tyrimų, siekiant nustatyti priežastį ir tinkamai gydyti būklę.
