Mikroskopinis leukogramos tikslumas

Mikroskopinis leukogramos tikslumas kas tai yra?

Leukograma – tai baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičiaus ir jų rūšių pasiskirstymo analizė. Leukograma naudojama siekiant diagnozuoti įvairias infekcines, uždegimines ir autoimunines ligas, taip pat kai kuriuos kraujo sutrikimus, pvz., leukemiją. Mikroskopinis leukogramos tyrimas – tai metodas, kuriuo rankiniu būdu mikroskopu skaičiuojami ir analizuojami leukocitai iš kraujo tepinėlio. Šis metodas dažnai naudojamas kartu su automatizuotais skaičiavimais, kad būtų gautas tikslus leukocitų pasiskirstymas.

Mikroskopinis leukocitų vertinimas atliekamas mikroskopuojant kraujo tepinėlį, kuriame dažomos ląstelės leidžia jas atskirti ir suskaičiuoti įvairias leukocitų rūšis (neutrofilus, limfocitus, monocitus, eozinofilus ir bazofilus).

Kada atliekamas mikroskopinis leukogramos tyrimas?

Mikroskopinis leukogramos tyrimas atliekamas šiais atvejais:

  • Kai yra neatitikimų tarp automatizuoto leukocitų skaičiaus ir klinikinių simptomų – automatiniai analizatoriai gali netiksliai nustatyti kai kuriuos ląstelių tipus, todėl mikroskopinis tyrimas gali būti naudojamas tikslumui padidinti.
  • Kai įtariama kraujo ląstelių patologija – kai yra įtariami kraujo sutrikimai, pvz., leukemija, mikroskopinis tyrimas gali padėti nustatyti leukocitų struktūros ir skaičiaus pokyčius.
  • Infekcinių ar uždegiminių ligų atvejais – mikroskopinis tyrimas gali būti naudingas siekiant atskirti ląsteles ir įvertinti leukocitų atsaką į infekcijas ar uždegimą.
  • Kai reikalingas rankinis tikslinimas – automatizuotos sistemos gali netiksliai įvertinti retus arba nenormalius ląstelių tipus, todėl mikroskopija yra reikalinga tikslumui užtikrinti.

Mikroskopinio leukogramos tyrimo tikslumas

Mikroskopinis leukogramos tyrimas laikomas labai tiksliu, tačiau jo tikslumas priklauso nuo keleto veiksnių:

  1. Laboratorijos specialisto patirtis – tyrimo tikslumas labai priklauso nuo to, kaip kvalifikuotas ir patyręs yra laboratorijos specialistas. Patyręs technikas gali tiksliai atpažinti skirtingas leukocitų rūšis, pvz., neutrofilus, eozinofilus, monocitus ir kt.
  2. Mėginio kokybė – gerai paruoštas kraujo tepinėlis su tinkamu dažymu leidžia aiškiai atskirti leukocitus, todėl padidina tikslumą. Blogai paruošti mėginiai gali sumažinti mikroskopinio tyrimo tikslumą.
  3. Ląstelių kiekis – tikslumas gali sumažėti, jei kraujo mėginyje yra labai mažas ar labai didelis leukocitų kiekis, nes tai gali apsunkinti ląstelių skaičiavimą arba rūšiavimą.
  4. Ląstelių morfologija – kai kurios leukocitų rūšys gali turėti panašių morfologinių savybių, todėl jų atpažinimas gali būti subjektyvus. Tokiu atveju mikroskopinė analizė gali būti ribota dėl panašumo tarp skirtingų ląstelių rūšių.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

  • Aukštas tikslumas identifikuojant retas arba nenormalias ląsteles, kurios gali būti nepastebėtos automatizuotuose analizatoriuose.
  • Galimybė vertinti morfologiją – mikroskopija leidžia laboratorijos specialistui atidžiau įvertinti leukocitų formą, dydį ir kitus morfologinius pokyčius.
  • Geresnis vertinimas sudėtingų arba rečiau pasitaikančių kraujo sutrikimų atvejais.

Trūkumai:

  • Daug laiko reikalaujantis procesas – lyginant su automatizuotais metodais, mikroskopinis tyrimas reikalauja daugiau laiko ir darbo.
  • Subjektyvumas – laboratorijos specialisto įgūdžiai ir patirtis gali turėti įtakos tyrimo tikslumui, ypač kai leukocitai turi nenormalių savybių.
  • Mažesnis jautrumas didelio kiekio ląstelių tyrimui – jei reikia ištirti labai daug ląstelių, mikroskopinis tyrimas gali būti neefektyvus, palyginti su automatizuotais analizatoriais.

Kada reikalingas mikroskopinis tyrimas?

Mikroskopinis leukogramos tyrimas dažniausiai atliekamas, kai automatizuotas tyrimas rodo abejotinus arba nenormalius rezultatus, kai yra įtarimų dėl kraujo ligų ar ląstelių morfologijos pokyčių. Jis yra būtinas diagnozuojant ir tiksliai įvertinant kraujo ląstelių būklę, ypač jei įtariami sudėtingi arba reti kraujo sutrikimai.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6148816/
  2. https://www.sciencedirect.com/topics/immunology-and-microbiology/leukocyte-structure