Mielodisplazinis sindromas (MDS) yra grupė kraujo ir kaulų čiulpų ligų, kurios sutrikdo normalų kraujo ląstelių gamybos procesą. Sergant MDS, kaulų čiulpai gamina nepakankamai sveikų kraujo ląstelių, todėl organizme gali trūkti raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) arba trombocitų. Dėl to vystosi anemija, infekcijos ar kraujavimo rizika. MDS gali progresuoti į ūminę mieloleukemiją (AML), o tai yra vienas iš rimčiausių šio sindromo padarinių.
Sveikiems suaugusiems kraujo rodikliai paprastai atitinka šiuos normos intervalus:
MDS atveju šie rodikliai gali nukristi žemiau normos ribų, o kraujo tyrimuose pastebimi netipiški arba nesubrendusios kraujo ląstelės, kurios negali tinkamai atlikti savo funkcijų.
Vaikų kraujo normos intervalai gali skirtis nuo suaugusiųjų, atsižvelgiant į jų amžių:
MDS yra retas vaikams, tačiau gali atsirasti genetinių priežasčių arba dėl tam tikrų veiksnių, kurie trikdo kraujo ląstelių vystymąsi.
MDS atveju dažniausiai kraujo rodikliai nėra padidėję. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti pastebimas padidėjęs nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių kiekis, o tai gali rodyti, kad MDS progresuoja į ūminę mieloleukemiją (AML). Ši būklė reikalauja intensyvaus gydymo, nes piktybiniai leukocitai gali išstumti sveikas ląsteles ir pabloginti paciento būklę.
Padidėjęs nesubrendusių arba netipiškų kraujo ląstelių skaičius vaikams gali reikšti, kad vystosi rimti kraujo gamybos sutrikimai, tokie kaip MDS arba leukemija. Ši situacija reikalauja išsamaus hematologo tyrimo ir gydymo, kad būtų išvengta ligos progresavimo.
Sumažėję kraujo rodikliai (anemija, leukopenija ar trombocitopenija) yra būdingi MDS požymiai suaugusiems. Tai reiškia, kad kaulų čiulpai neefektyviai gamina pakankamai sveikų kraujo ląstelių. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis sukelia nuovargį ir silpnumą (anemija), mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis padidina infekcijų riziką, o sumažėjęs trombocitų kiekis padidina kraujavimo pavojų.
Vaikams sumažėjęs kraujo ląstelių kiekis taip pat rodo kraujo gamybos sutrikimus, tokius kaip MDS. Mažas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius gali sukelti anemiją, nuovargį ir augimo sutrikimus. Mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius padidina infekcijų riziką, o trombocitų trūkumas kelia kraujavimo pavojų. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra būtini siekiant išvengti ligos progresavimo.