Mielodisplazinio sindromo (MDS) rodikliai

Mielodisplazinio sindromo (MDS) rodikliai kas tai yra?

Mielodisplazinis sindromas (MDS) yra grupė kraujo ląstelių gamybos sutrikimų, kurie pažeidžia kaulų čiulpus ir sukelia nenormalių kraujo ląstelių susidarymą. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms ir gali pasireikšti mažakraujyste, leukopenija, trombocitopenija arba pancitopenija (visų kraujo ląstelių tipų sumažėjimu). MDS laikomas išankstine būkle, nes kai kuriais atvejais jis gali progresuoti į ūminę mieloidinę leukemiją (AML).

MDS diagnozuojant ir vertinant jo progresavimą, atliekama keletas laboratorinių tyrimų, kurie padeda įvertinti kaulų čiulpų veiklą ir kraujo ląstelių būklę.

Kokia norma turi būti MDS rodikliams suaugusiam?

Nors MDS rodiklių normos gali skirtis priklausomai nuo individualios būklės, įprastiniai kraujo rodiklių intervalai suaugusiam yra:

• Hemoglobinas (Hb): 12–17 g/dL
• Leukocitai (WBC): 4–10 x 10^9/L
• Neutrofilai: 2–7 x 10^9/L
• Trombocitai (PLT): 150–400 x 10^9/L
• Retikulocitai: 0,5–2% bendro eritrocitų skaičiaus

MDS atveju dažnai stebimi nukrypimai nuo šių normų, priklausomai nuo MDS formos ir sunkumo.

Kokia norma turi būti MDS rodikliams vaikui?

Vaikų kraujo rodiklių normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus ir vystymosi. Orientaciniai rodikliai yra:

• Hemoglobinas (Hb): 11–16 g/dL
• Leukocitai (WBC): 5–15 x 10^9/L
• Neutrofilai: 1–8 x 10^9/L
• Trombocitai (PLT): 150–400 x 10^9/L
• Retikulocitai: 0,5–2,5%

MDS yra labai retas vaikams, tačiau jei nustatomi nukrypimai nuo normų, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Ką rodo MDS rodiklių nukrypimai suaugusiam?

Nukrypimai nuo įprastų rodiklių suaugusiam su MDS gali rodyti:

• Mažakraujystę: Sumažėjęs hemoglobino lygis ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičius rodo mažakraujystę. Tai yra dažniausias MDS požymis.
• Leukopeniją: Sumažėjęs leukocitų ir neutrofilų skaičius rodo imuninės sistemos susilpnėjimą, dėl kurio didėja infekcijų rizika.
• Trombocitopeniją: Mažas trombocitų skaičius rodo padidėjusią kraujavimo riziką. Ši būklė yra dažna MDS komplikacija ir gali sukelti kraujosruvas bei ilgiau trunkantį kraujavimą.
• Nenormalią kaulų čiulpų veiklą: Atlikus kaulų čiulpų biopsiją, MDS atveju aptinkama displastiškai pakitusių ląstelių, kurios dažnai būna nesubrendusios ir nenormalios struktūros.

Ką rodo MDS rodiklių nukrypimai vaikui?

MDS yra reta vaikų liga, tačiau nukrypimai nuo normalių rodiklių gali rodyti:

• Anemiją: Jei hemoglobinas ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekis yra mažesnis nei norma, tai gali rodyti mažakraujystę, kuri pasireiškia blyškumu, silpnumu ir nuovargiu.
• Imuninio atsako sumažėjimą: Sumažėjęs leukocitų skaičius rodo didesnę riziką susirgti infekcinėmis ligomis.
• Kraujavimo sutrikimus: Mažas trombocitų skaičius vaikui gali padidinti mėlynių susidarymą ir kraujavimo riziką.

Papildomi tyrimai diagnozuojant MDS

Diagnozuojant MDS, dažnai atliekami papildomi tyrimai:

• Kaulų čiulpų biopsija: Siekiant įvertinti kaulų čiulpų struktūrą ir ląstelių būklę, atliekama biopsija. MDS atveju kaulų čiulpuose aptinkamos displastiškos ir nesubrendusios ląstelės.
• Citogenetinis tyrimas: Atliekamas genetinis tyrimas, siekiant nustatyti galimus chromosomų pažeidimus, kurie gali būti susiję su MDS.
• Srauto citometrija: Šis tyrimas padeda įvertinti nenormalias ląsteles, esančias kraujyje ir kaulų čiulpuose.

Šaltiniai

1. https://www.msdmanuals.com/professional/hematology-and-oncology/leukemias/myelodysplastic-syndrome-mds#Pathophysiology_v975240
2. https://www.mskcc.org/cancer-care/types/myelodysplastic-syndrome/diagnosis#:~:text=Blood%20Tests%20to%20Diagnose%20MDS&text=Abnormalities%20in%20this%20test%20provide,levels%20may%20lead%20to%20infections.