Leukocitozė yra bendras terminas, naudojamas apibūdinti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekį kraujyje, kuris dažniausiai rodo organizmo atsaką į infekciją, uždegimą ar kitus sveikatos sutrikimus. Monocitozė yra specifinis leukocitozės tipas, kai padidėja monocitų – vienos iš leukocitų rūšių – kiekis. Monocitai yra svarbūs organizmo imuninės sistemos komponentai, dalyvaujantys kovojant su infekcijomis, uždegimais ir padedantys organizmui šalinti pažeistas ląsteles.
Suaugusiam žmogui monocitų kiekis paprastai sudaro 2–8% visų leukocitų arba 0,2–0,8 x 10⁹/l kraujyje. Šios normos viršijimas laikomas monocitoze ir gali rodyti įvairius organizmo atsako į infekcijas ar kitus veiksnius pokyčius.
Vaikams monocitų kiekis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau įprastai jis sudaro apie 2–7% visų leukocitų arba apie 0,1–1,0 x 10⁹/l. Padidėjęs monocitų kiekis virš šių ribų gali rodyti infekciją ar imuninės sistemos atsaką į kitus dirgiklius.
Padidėjęs monocitų kiekis (monocitozė) suaugusiems gali rodyti:
Padidėjęs monocitų kiekis gali būti ženklas, kad organizmas susiduria su lėtiniu uždegimu arba ilgalaike infekcija.
Vaikams padidėjęs monocitų kiekis gali rodyti:
Monocitozė vaikams gali būti normali organizmo atsako į infekciją dalis, tačiau jei monocitų kiekis nuolat aukštas, reikalinga papildoma analizė.
Sumažėjęs monocitų kiekis (monocitopenija) suaugusiems gali rodyti:
Monocitopenija gali reikšti, kad organizmo imuninė sistema yra silpna ir gali būti jautresnė infekcijoms.
Sumažėjęs monocitų kiekis vaikams gali rodyti:
Mažas monocitų kiekis vaikams gali būti ženklas, kad organizmo imuninė sistema yra nusilpusi, ir gali reikėti papildomų tyrimų.