Leukemijos laboratoriniai rodikliai

Leukemijos laboratoriniai rodikliai

Leukemija yra kraujo vėžio forma, kurios metu neįprastai dauginasi ir kaupiasi nenormalios baltosios kraujo ląstelės (leukocitai) kaulų čiulpuose bei kraujyje. Laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė įtarti leukemiją ir stebėti jos eigą bei gydymo poveikį. Atliekant kraujo tyrimus ir kaulų čiulpų biopsiją, galima nustatyti leukemijos tipą ir sunkumą.

Pagrindiniai laboratoriniai rodikliai, įtariantys leukemiją:

1. Pilnas kraujo tyrimas (CBC) – bendro kraujo tyrimo metu vertinamos baltosios ir raudonosios kraujo ląstelės bei trombocitai. Dažniausi leukemijos rodikliai:
   • Leukocitų skaičius – leukemija dažnai sukelia padidėjusį leukocitų skaičių (leukocitozę), tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir leukopenija (sumažėjęs leukocitų skaičius).
   • Neutrofilai ir limfocitai – dažnai aptinkama neįprasta jų koncentracija bei santykis, nes kaulų čiulpai gamina nenormalias ląsteles.
   • Anemija (sumažėję eritrocitai ir hemoglobinas) – leukemija dažnai slopina normalią eritrocitų gamybą, dėl to vystosi mažakraujystė.
   • Trombocitopenija (sumažėję trombocitai) – leukemijos atveju gali būti stebimas žemas trombocitų lygis, dėl ko padidėja kraujavimo rizika.
2. Periferinio kraujo tepinėlis
   • Periferinio kraujo tepinėlyje vertinama ląstelių forma ir išvaizda. Leukemija gali rodyti:
     • Nenormalias leukocitų formas ir dydį, pvz., blastų (nebrandžių ląstelių) buvimą kraujyje, kurios sveikų asmenų kraujyje paprastai nebūna.
     • Nenormalūs eritrocitai ir trombocitai – dažnai aptinkami pakitę dėl leukemijos sukeliamų kaulų čiulpų sutrikimų.
3. Kaulų čiulpų biopsija
   • Kaulų čiulpų mėginys leidžia tiesiogiai įvertinti kraujo ląstelių gamybą. Leukemijos atveju dažnai aptinkamas padidėjęs blastų (nebrandžių leukocitų) kiekis kaulų čiulpuose – daugiau nei 20% yra laikoma ūmine leukemija.
4. Imunofenotipavimas
   • Naudojamas imunofenotipavimo tyrimas, siekiant nustatyti leukemijos tipą (pavyzdžiui, ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) arba ūminė mieloblastinė leukemija (AML)). Imunofenotipavimas leidžia nustatyti ląstelių paviršiaus žymenis, kurie padeda diferencijuoti leukemijos potipius.
5. Citogenetiniai tyrimai
   • Leukemijos ląstelėse dažnai stebimi chromosomų pokyčiai, pvz., Philadelphia chromosoma lėtinėje mieloleukemijoje (CML). Šie pokyčiai gali padėti nustatyti leukemijos potipį ir parinkti tinkamą gydymą.
6. Molekuliniai tyrimai (PCR ir FISH)
   • Naudojant polimerazės grandininės reakcijos (PCR) ir fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) metodus, galima nustatyti specifinius genų mutacijas, kurios dažnai aptinkamos leukemijos atvejais (pvz., BCR-ABL genų susiliejimas CML atveju).

Kiti svarbūs laboratoriniai rodikliai:

• Laktato dehidrogenazė (LDH) – šis fermentas dažnai padidėja leukemijos atvejais dėl didėjančio ląstelių metabolizmo ir mirštančių ląstelių kiekio.
• Šlapimo rūgštis – gali būti padidėjusi dėl masinio ląstelių skaidymo ir šlapimo rūgšties susidarymo, ypač gydant leukemiją.

Leukemijos tipai ir laboratoriniai skirtumai

• Ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) – būdinga daug blastų kraujyje ir kaulų čiulpuose, limfocitų kilmės ląstelių padidėjimas.
• Ūminė mieloblastinė leukemija (AML) – taip pat būdingas didelis blastų kiekis, tačiau kilę iš mieloidinių ląstelių.
• Lėtinė mieloleukemija (CML) – dažniausiai aptinkamas padidėjęs leukocitų skaičius ir Philadelphia chromosoma.
• Lėtinė limfoleukemija (CLL) – dažniausiai aptinkama vyresnio amžiaus asmenims, būdinga limfocitozė ir mažas blastų kiekis kraujyje.

Šaltiniai

1. https://www.healthline.com/health/leukemia/leukemia-blood-test
2. https://www.patientpower.info/leukemia/leukemia-blood-test-results