Karnitinas – tai natūrali medžiaga, sintetinama kepenyse ir inkstuose iš dviejų amino rūgščių – lizino ir metionino. Pagrindinė karnitino funkcija yra riebalų rūgščių transportavimas į ląstelių mitochondrijas, kur jos paverčiamos energija. Karnitinas ypač svarbus raumenų ir širdies veiklai, nes šie organai reikalauja daug energijos. Karnitino kiekis dažniausiai yra vertinamas atliekant kraujo tyrimą, kai norima nustatyti energijos trūkumo priežastis arba įvertinti raumenų ir širdies sveikatą.
Suaugusiesiems normalus bendrojo karnitino kiekis kraujyje paprastai svyruoja tarp 20–50 µmol/l. Kai kuriose laboratorijose gali būti vertinamas laisvojo ir sujungtojo karnitino kiekis atskirai, tačiau bendras karnitino kiekis šiame intervale laikomas normaliu.
Vaikams karnitino norma gali būti šiek tiek didesnė nei suaugusiesiems, nes augantis organizmas reikalauja daugiau energijos. Įprastai vaiko kraujyje karnitino lygis turėtų būti tarp 25–60 µmol/l. Normos gali skirtis pagal amžių ir laboratorijos metodą, todėl svarbu įvertinti kiekvieno vaiko poreikius individualiai.
Padidėjęs karnitino kiekis suaugusiam žmogui gali rodyti:
Nors didelis karnitino kiekis nėra toks pavojingas kaip trūkumas, jis gali sukelti virškinimo sutrikimus, o kartais ir kūno kvapo pokyčius.
Vaikams padidėjęs karnitino kiekis dažnai siejamas su:
Padidėjęs karnitino kiekis gali sukelti skrandžio problemas ar nuovargį, todėl šią būklę būtina įvertinti gydytojui.
Sumažėjęs karnitino kiekis suaugusiems gali rodyti:
Karnitino trūkumas gali sukelti energijos stoką, raumenų silpnumą ir širdies veiklos sutrikimus.
Vaikams sumažėjęs karnitino kiekis gali būti pavojingas, nes tai gali trikdyti normalų jų augimą ir vystymąsi. Tai gali rodyti:
Karnitino trūkumas vaikams gali sukelti raumenų silpnumą, nuovargį, prastus fizinius gebėjimus ir netgi širdies aritmiją, todėl šią būklę reikia spręsti skubiai.