Fluoras yra cheminis elementas, kuris natūraliai randamas vandenyje, dirvožemyje ir kai kuriuose maisto produktuose. Jis yra svarbus mikroelementas, ypač žinomas dėl savo teigiamo poveikio dantų sveikatai. Fluoras stiprina dantų emalį ir padeda apsisaugoti nuo dantų ėduonies, todėl dažnai dedamas į dantų pastas ir viešąjį geriamąjį vandenį mažomis koncentracijomis, kaip prevencinė priemonė prieš dantų ligas.
Be dantų apsaugos, fluoras taip pat svarbus kaulų stiprumui palaikyti. Tačiau, nors fluoras reikalingas nedideliais kiekiais, jo perteklius gali sukelti neigiamas sveikatos pasekmes, tokias kaip dantų fluoruozė (dantų dėmėjimasis) arba kaulų problemos, ypač jei jis gaunamas per didelėmis dozėmis per ilgą laiką.
Suaugusiems rekomenduojama fluoro norma yra apie 3–4 mg per dieną, priklausomai nuo lyties ir sveikatos būklės. Fluoro suvartojimas gali būti gaunamas per geriamąjį vandenį, maistą, dantų pastas ir kitas priemones. Geriamojo vandens fluoro koncentracija dažniausiai turėtų būti tarp 0,7 ir 1,2 mg/l, nes toks kiekis yra pakankamas dantų apsaugai, bet ne per didelis, kad sukeltų nepageidaujamas reakcijas.
Vaikams rekomenduojama fluoro norma priklauso nuo jų amžiaus. Vaikams nuo 1 iki 3 metų rekomenduojama suvartoti apie 0,7 mg per dieną, nuo 4 iki 8 metų – apie 1 mg per dieną, o vyresniems vaikams (nuo 9 iki 13 metų) – apie 2 mg per dieną. Vaikams svarbu gauti tinkamą fluoro kiekį, kad būtų apsaugoti nuo dantų ėduonies, tačiau per didelis fluoro kiekis vaikystėje gali sukelti dantų fluoruozę, kai ant dantų emalio atsiranda balti ar rudai geltoni dėmeliai.
Padidėjęs fluoro lygis suaugusiam žmogui gali sukelti fluorozę, kurios metu kaulai tampa pernelyg tankūs, kieti, bet trapūs. Ši būklė, vadinama skeleto fluoroze, gali sukelti sąnarių skausmą, kaulų deformacijas ir padidėjusią lūžių riziką. Taip pat gali būti paveikta dantų sveikata, nors šis poveikis suaugusiems yra retesnis nei vaikystėje. Didžiausia fluoro pertekliaus rizika kyla asmenims, gyvenantiems regionuose, kur natūralus fluoro kiekis geriamajame vandenyje yra labai didelis, arba tiems, kurie per daug vartoja fluoro turinčius papildus.
Vaikams padidėjęs fluoro lygis gali sukelti dantų fluoruozę, kurios metu ant dantų emalio atsiranda baltos ar rudos dėmelės. Ši būklė paprastai išsivysto ankstyvoje vaikystėje, kai dantys dar formuojasi. Nors dantų fluoruozė paprastai yra tik estetinė problema, pernelyg didelis fluoro kiekis gali turėti ir ilgalaikių pasekmių kaulų sveikatai. Svarbu reguliuoti fluoro vartojimą vaikams, kad būtų išvengta šių komplikacijų.
Sumažėjęs fluoro lygis suaugusiam gali padidinti dantų ėduonies riziką. Kadangi fluoras apsaugo dantis nuo rūgštinio poveikio, jo trūkumas gali lemti emalio susilpnėjimą ir padidėjusį dantų gedimą. Žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur geriamasis vanduo yra mažai fluoruotas, gali reikėti naudoti fluoruotas dantų pastas ar vartoti papildus, kad būtų palaikomas tinkamas fluoro lygis ir išvengta dantų problemų.
Vaikams sumažėjęs fluoro lygis gali padidinti dantų ėduonies riziką ir paveikti dantų sveikatą. Tinkamo fluoro kiekio nebuvimas ankstyvoje vaikystėje gali lemti silpnesnį dantų emalį, dėl kurio dantys tampa jautresni rūgštims ir bakterijoms, sukeliančioms ėduonį. Kadangi vaikų dantys vis dar formuojasi, svarbu užtikrinti, kad jie gautų reikiamą fluoro kiekį, tačiau svarbu vengti per didelio fluoro kiekio, kad būtų išvengta fluoruozės.