Krešėjimo faktoriai (Faktoriai II–XIII) kas tai yra?
Krešėjimo faktoriai yra baltymai, cirkuliuojantys kraujyje, kurie aktyvuojami kraujavimo metu ir dalyvauja kraujo krešulio formavime, kad stabdytų kraujavimą. Šie faktoriai yra sunumeruoti nuo II iki XIII, ir kiekvienas iš jų turi specifinę funkciją krešėjimo kaskadoje – sudėtingame procese, kurio metu susidaro kraujo krešulys. Sutrikus vienam ar daugiau krešėjimo faktorių, gali kilti krešėjimo sutrikimų, kurie gali pasireikšti pernelyg intensyviu kraujavimu ar krešulių susidarymu.
Šių faktorių kiekis ir aktyvumas gali būti įvertinami atlikus specifinius kraujo tyrimus, ypač jei įtariama hemofilija, kepenų ligos ar kitos krešėjimo sutrikimo būklės.
Pagrindiniai krešėjimo faktoriai ir jų vaidmuo
- II faktorius (protrombinas): būtinas kraujo krešuliui susidaryti, nes jis virsta trombinu, kuris aktyvuoja fibriną.
- V faktorius: dalyvauja aktyvinant protrombiną į trombiną, būtinas stipriam krešuliui formuoti.
- VII faktorius: aktyvuoja IX faktorių išoriniame krešėjimo kelyje, ypač svarbus krešėjimui po traumų.
- VIII faktorius: susijęs su hemofilija A ir būtinas kraujo krešėjimo kaskados aktyvavimui.
- IX faktorius: kartu su VIII faktoriu dalyvauja vidiniame krešėjimo kelyje; jo trūkumas sukelia hemofiliją B.
- X faktorius: aktyvina protrombiną, padedantį susidaryti trombinui; veikia tiek išoriniame, tiek vidiniame krešėjimo kelyje.
- XI faktorius: dalyvauja aktyvinant IX faktorių, jo trūkumas lemia hemofiliją C.
- XII faktorius: aktyvuoja XI faktorių, pradėdamas krešėjimą vidiniame kelyje.
- XIII faktorius: stabilizuoja fibrino tinklą, kuris suteikia krešuliui tvirtumo.
Kokia norma turi būti krešėjimo faktorių lygis suaugusiam?
Suaugusiesiems krešėjimo faktorių lygis paprastai yra 50–150% normalaus aktyvumo, o tikslios ribos gali priklausyti nuo laboratorijos ir specifinio faktoriaus. Sumažėjęs aktyvumas gali sukelti kraujavimo riziką, o padidėjęs – krešulių susidarymo pavojų.
Kokia norma turi būti krešėjimo faktorių lygis vaikui?
Vaikams krešėjimo faktorių normos yra panašios į suaugusiųjų – 50–150% normalaus aktyvumo. Tačiau mažiems vaikams kai kurių krešėjimo faktorių lygis gali būti kiek žemesnis dėl vystymosi ypatybių.
Ką rodo sumažėjęs krešėjimo faktorių lygis?
Sumažėjęs vieno ar kelių krešėjimo faktorių lygis gali rodyti:
- Genetinius sutrikimus, pvz., hemofiliją (VIII ar IX faktoriaus trūkumas) arba von Willebrando ligą.
- Kepenų ligas, nes krešėjimo faktoriai gaminami kepenyse ir jų gamyba gali sutrikti esant kepenų nepakankamumui.
- Vitamino K trūkumą, kuris būtinas II, VII, IX ir X faktorių aktyvacijai.
- Autoimunines ligas arba antikūnus prieš krešėjimo faktorius, kurie gali sumažinti faktorių aktyvumą.
Ką rodo padidėjęs krešėjimo faktorių lygis?
Padidėjęs kai kurių krešėjimo faktorių lygis gali rodyti:
- Padidėjusį krešėjimo polinkį, dėl kurio kyla trombozių, venų užsikimšimo ar kitų su krešėjimu susijusių problemų rizika.
- Uždegimines būkles, kurios gali skatinti krešėjimo faktorių gamybą.
Krešėjimo faktorių tyrimų svarba
Krešėjimo faktorių tyrimai yra svarbūs nustatant krešėjimo sutrikimus ir vertinant, kaip veikia kraujo krešėjimo sistema. Šių tyrimų rezultatai padeda diagnozuoti kraujo krešėjimo ligas, nustatyti trombozių riziką ir parinkti tinkamą gydymą.
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538271/
- https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/coagulation-factor-xiii