Eritrocitai, eritrocitų skaičius
Eritrocitai kas tai yra?
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, yra kraujo ląstelės, kurių pagrindinė funkcija yra deguonies pernešimas iš plaučių į kitus kūno audinius ir anglies dioksido grąžinimas į plaučius. Eritrocitai turi hemoglobino – baltymo, kuris prisijungia prie deguonies molekulių ir leidžia jį pernešti kraujotakos sistema. Eritrocitai neturi branduolio ir yra įgaubtos disko formos, kas padidina jų paviršiaus plotą deguonies prisijungimui.
Eritrocitų kiekis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris leidžia įvertinti žmogaus sveikatos būklę, o jų skaičiaus nukrypimai nuo normos gali rodyti tam tikras ligas ar sutrikimus, susijusius su kraujo gamyba, deguonies pernešimu ar kraujo netekimu.
Kokia norma turi būti eritrocitų kiekis suaugusiam?
Eritrocitų skaičius suaugusio žmogaus kraujyje yra matuojamas milijonais ląstelių viename mikrolitre kraujo (milijonai/mm³). Normos yra šiek tiek skirtingos vyrams ir moterims:
- Vyrams: 4,7–6,1 mln. eritrocitų/mm³.
- Moterims: 4,2–5,4 mln. eritrocitų/mm³.
Eritrocitų skaičius gali skirtis priklausomai nuo asmens sveikatos būklės, amžiaus, aukščio virš jūros lygio, dehidratacijos lygio ir kitų veiksnių.
Kokia norma turi būti eritrocitų kiekis vaikui?
Eritrocitų skaičius vaikams taip pat priklauso nuo jų amžiaus:
- Naujagimiams: 4,8–7,1 mln. eritrocitų/mm³.
- Kūdikiai (nuo 1 iki 2 metų): 4,1–5,3 mln. eritrocitų/mm³.
- Vaikams (nuo 3 iki 12 metų): 4,0–5,2 mln. eritrocitų/mm³.
- Paaugliams (nuo 13 iki 18 metų): normos artėja prie suaugusiųjų normų – 4,1–5,5 mln. eritrocitų/mm³.
Ką rodo padidėjęs eritrocitų skaičius suaugusiam?
Padidėjęs eritrocitų kiekis (vadinamas eritrocitozė arba policitemija) gali būti susijęs su šiomis būklėmis:
- Policitemija vera – tai reta kraujo liga, kai kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių.
- Lėtinis deguonies trūkumas – esant hipoksijai, organizmas gali gaminti daugiau eritrocitų, kad kompensuotų sumažėjusią deguonies koncentraciją. Tai gali nutikti sergant plaučių ligomis, širdies nepakankamumu ar gyvenant dideliame aukštyje virš jūros lygio.
- Dehidratacija – sumažėjus skysčių kiekiui organizme, kraujo plazmos tūris sumažėja, todėl eritrocitų koncentracija kraujyje gali atrodyti didesnė.
- Steroidų vartojimas – kai kurie steroidiniai vaistai gali padidinti eritrocitų gamybą.
Ką rodo padidėjęs eritrocitų skaičius vaikui?
Vaikams padidėjęs eritrocitų kiekis taip pat gali būti susijęs su:
- Lėtine hipoksija – vaikams, sergantiems įgimtomis širdies ligomis arba plaučių ligomis, gali padidėti eritrocitų gamyba dėl deguonies trūkumo.
- Policitemija – kaip ir suaugusiems, tai gali būti reta kraujo gamybos sutrikimo liga.
- Didelis aukštis – vaikai, gyvenantys dideliame aukštyje virš jūros lygio, gali turėti natūraliai padidėjusį eritrocitų kiekį, nes jų organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą.
Ką rodo sumažėjęs eritrocitų skaičius suaugusiam?
Sumažėjęs eritrocitų kiekis (vadinamas anemija) gali būti susijęs su šiomis būklėmis:
- Geležies trūkumo anemija – tai dažniausia anemijos forma, atsirandanti dėl nepakankamo geležies kiekio organizme, kuris yra būtinas hemoglobino gamybai.
- Lėtinės ligos anemija – kai kurios lėtinės ligos, pvz., inkstų nepakankamumas ar lėtinės uždegiminės ligos, gali sumažinti eritrocitų gamybą.
- Kraujavimas – ūmus arba lėtinis kraujavimas (pvz., dėl virškinimo trakto opų ar menstruacijų) gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
- Kaulų čiulpų pažeidimai – ligos, kurios paveikia kaulų čiulpų funkciją, tokios kaip leukemija ar aplazinė anemija, gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Vitaminų B12 arba folio rūgšties trūkumas – šių vitaminų trūkumas gali sukelti megaloblastinę anemiją, kai kaulų čiulpai negali tinkamai gaminti raudonųjų kraujo kūnelių.
Ką rodo sumažėjęs eritrocitų skaičius vaikui?
Vaikams sumažėjęs eritrocitų kiekis dažniausiai susijęs su:
- Geležies trūkumu – vaikams, kurių mityba nepakankamai aprūpinta geležimi, gali išsivystyti geležies trūkumo anemija.
- Infekcijos ar lėtinės ligos – kai kurios ligos, pvz., lėtinis uždegimas ar inkstų ligos, gali slopinti eritrocitų gamybą.
- Maistinių medžiagų trūkumas – vitaminų B12 ar folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją, ypač vaikams, kuriems reikalinga gera mityba augimo metu.
