Cistinas – tai aminorūgštis, kuri susidaro iš dviejų cisteino molekulių. Normaliai cistinas tirpsta šlapime ir pašalinamas per inkstus. Tačiau kai kuriems žmonėms dėl genetinio sutrikimo, vadinamo cistinurija, cistinas gali kauptis ir formuoti kristalus ar akmenis inkstuose ir šlapimo takuose. Cistinas yra vienintelis aminorūgšties junginys, kuris gali kristalizuotis šlapime ir sukelti cistino akmenligę.
Cistinas šlapime tiriamas siekiant diagnozuoti cistinuriją – paveldimą medžiagų apykaitos sutrikimą, kurio metu inkstai negali tinkamai reabsorbuoti cistino. Ši būklė gali sukelti cistino kaupimąsi ir kristalų ar inkstų akmenų formavimąsi.
Sveikų suaugusiųjų šlapime cistino kiekis yra labai mažas, nes cistinas paprastai yra tirpus ir reabsorbuojamas inkstuose. Normaliomis sąlygomis cistino šlapime neturėtų būti arba jis turėtų būti labai nedidelis:
Padidėjęs cistino kiekis (>75 mg per parą) gali rodyti cistinuriją, kurios metu cistinas kaupiasi ir formuoja kristalus ar akmenis.
Vaikams cistino kiekis šlapime yra toks pat kaip ir suaugusiems – cistino kiekis paprastai yra labai mažas arba jo visai neturi būti. Normali cistino koncentracija yra:
Padidėjęs cistino kiekis vaikų šlapime taip pat gali rodyti cistinuriją, kuri gali sukelti inkstų akmenų susidarymą net vaikystėje.
Padidėjęs cistino kiekis šlapime suaugusiam rodo, kad cistinas nesugeba tinkamai tirpti šlapime ir gali kristalizuotis, dėl to gali išsivystyti cistinurija. Cistinurija yra genetinis sutrikimas, kuris sukelia cistino akmenligę. Pagrindinės šios būklės pasekmės yra:
Vaikams padidėjęs cistino kiekis šlapime gali rodyti cistinuriją – genetinę būklę, kuri, jei nepastebima ir negydoma, gali sukelti inkstų akmenligę ankstyvame amžiuje. Tai gali pasireikšti šiais požymiais:
Sumažėjęs arba normalus cistino kiekis šlapime rodo, kad inkstai tinkamai reabsorbuoja cistiną, ir nėra jokio cistinurijos požymio. Tai reiškia, kad asmuo neturi šios genetinės ligos, o inkstai funkcionuoja normaliai, užtikrindami aminorūgščių apykaitą.