Cholesterolis MTL
Cholesterolis MTL kas tai yra?
Cholesterolis MTL (mažo tankio lipoproteinai, dar vadinami „bloguoju cholesteroliu“) – tai lipidų (riebalų) forma, kuri perneša cholesterolį iš kepenų į organizmo audinius. MTL cholesterolis yra svarbus ląstelių membranų sudėtinė dalis ir hormonų gamybai, tačiau jo perteklius kraujyje gali prisidėti prie aterosklerozės vystymosi, tai yra riebalų nuosėdų susikaupimo arterijose. Dėl šios priežasties aukštas MTL lygis padidina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies infarktas ir insultas, riziką.
Skirtingai nuo DTL cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų, dar vadinamo „geruoju cholesteroliu“), kuris pašalina cholesterolį iš kraujotakos ir grąžina jį į kepenis, kad būtų pašalintas, MTL cholesterolis linkęs kauptis kraujagyslių sienelėse, sukeldamas plokštelių susidarymą ir kraujotakos sutrikimus.
Kada atliekamas MTL cholesterolio tyrimas?
MTL cholesterolio tyrimas atliekamas, siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei stebėti gydymą, susijusį su cholesterolio mažinimu. Jis atliekamas šiais atvejais:
- Profilaktikai – žmonėms, norintiems patikrinti savo cholesterolio kiekį ir įvertinti širdies ligų riziką, ypač jei yra paveldimų veiksnių.
- Esant padidėjusiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai – žmonėms, kuriems yra diagnozuota aterosklerozė, hipertenzija, cukrinis diabetas, arba tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį šeimoje.
- Stebint cholesterolio mažinimo gydymą – siekiant įvertinti, ar cholesterolio mažinimo vaistai (statinai, fibratai) veikia efektyviai ir mažina MTL cholesterolio kiekį.
Kokia norma turi būti MTL cholesterolio kiekis suaugusiam?
MTL cholesterolio norma priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Normos ribos gali skirtis priklausomai nuo asmens sveikatos būklės, bet dažniausiai taikomos šios vertės:
- Mažiau nei 100 mg/dl – laikoma optimaliu MTL cholesterolio kiekiu.
- 100–129 mg/dl – laikoma normaliai padidėjusia arba viršutine riba, tačiau paprastai dar nėra pavojinga sveikiems žmonėms.
- 130–159 mg/dl – laikoma vidutiniškai padidėjusia rizika.
- 160–189 mg/dl – laikoma aukšta MTL cholesterolio koncentracija, keliančia reikšmingą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Daugiau nei 190 mg/dl – labai aukšta koncentracija, rodanti didelę riziką ir reikalaujanti aktyvaus gydymo.
Konkretūs tikslai gali skirtis, priklausomai nuo bendros sveikatos būklės ir individualios širdies ligų rizikos.
Kokia norma turi būti MTL cholesterolio kiekis vaikui?
Vaikams MTL cholesterolio normos taip pat skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus ir sveikatos būklės. Paprastai taikomos šios ribos:
- Optimalus: mažiau nei 110 mg/dl.
- Normos viršutinė riba: 110–129 mg/dl.
- Padidėjęs: daugiau nei 130 mg/dl.
Jei vaikams yra padidėjusi širdies ligų rizika (pvz., paveldimas polinkis į aukštą cholesterolio kiekį), jų MTL cholesterolio kiekis turi būti atidžiau stebimas.
Ką rodo padidėjęs MTL cholesterolio kiekis?
Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra svarbus rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms, tokioms kaip:
- Aterosklerozė – tai procesas, kai riebalų nuosėdos (plokštelės) kaupiasi arterijose, susiaurindamos kraujagyslių spindį ir ribodamos kraujo tekėjimą. Tai gali sukelti širdies ligas ar smegenų insultą.
- Širdies infarktas – dėl aterosklerozės arterijos gali užsikimšti, o tai sukelia širdies raumens aprūpinimo deguonimi nutrūkimą.
- Insultas – jei arterija, aprūpinanti smegenis krauju, užsikemša, tai gali sukelti smegenų audinio pažeidimą arba mirtį.
- Periferinių arterijų liga – susiaurėjusios arterijos galūnėse (pvz., kojose) gali sukelti kraujo tiekimo sutrikimus.
Jei nustatomas padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, gydytojas gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius (pvz., mitybos korekcijas, fizinį aktyvumą), cholesterolio mažinimo vaistus (statinus) ar kitus gydymo būdus.
Ką rodo sumažėjęs MTL cholesterolio kiekis?
Per mažas MTL cholesterolio kiekis yra retas reiškinys ir dažniausiai nėra susijęs su sveikatos problemomis. Tačiau labai mažas MTL cholesterolio kiekis gali būti pastebėtas šiais atvejais:
- Nepakankama mityba arba malabsorbcijos sindromai, kai organizmas nesugeba pasisavinti maistinių medžiagų.
- Pernelyg intensyvus cholesterolio mažinimo gydymas – kai cholesterolio mažinimo vaistai sumažina cholesterolio kiekį daugiau nei reikia.
- Kai kurios ligos, pvz., lėtinės infekcijos ar vėžys, kurios gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį organizme.
Kaip sumažinti MTL cholesterolio kiekį?
Padidėjus MTL cholesterolio kiekiui, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali būti sumažinta šiais būdais:
- Mitybos pokyčiai – riboti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį maiste, didinti vaisių, daržovių, skaidulų ir sveikų riebalų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių) vartojimą.
- Reguliari fizinė veikla – mankšta padeda padidinti DTL cholesterolio kiekį ir sumažinti MTL cholesterolį.
- Vengti rūkymo – rūkymas sumažina DTL cholesterolio kiekį ir kenkia kraujagyslių sveikatai.
- Vaistai – jei gyvenimo būdo pokyčiai nepakankamai veiksmingi, gydytojas gali skirti cholesterolio mažinimo vaistų, tokių kaip statinai.
