Antidiurezinis hormonas

Antidiurezinis hormonas (ADH): kas tai yra?

Antidiurezinis hormonas (ADH), dar vadinamas vazopresinu, yra hormonas, kurį gamina hipotalamas, o išskiria hipofizės užpakalinė dalis. ADH vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant vandens balansą organizme, mažindamas vandens kiekį, prarandamą per inkstus su šlapimu. Šis hormonas taip pat padeda reguliuoti kraujo tūrį ir kraujospūdį.

ADH pagrindinė funkcija yra skatinti inkstų kanalėlius reabsorbuoti vandenį iš šlapimo atgal į kraują. Taip sumažinamas šlapimo kiekis, o vandens lygis kraujyje padidėja, apsaugant nuo dehidratacijos. Be to, ADH gali susiaurinti kraujagysles, padidindamas kraujospūdį.

ADH funkcijos organizme

ADH atlieka šias pagrindines funkcijas:

  • Vandens balanso reguliavimas: ADH skatina inkstus reabsorbuoti vandenį, sumažindamas šlapimo kiekį ir padidindamas kraujo plazmos tūrį.
  • Kraujo osmoliariškumo reguliavimas: ADH išsiskiria, kai padidėja kraujo osmoliariškumas (koncentracija), tai yra, kai kraujyje yra per daug druskų arba per mažai vandens. Tai padeda subalansuoti skysčių koncentraciją organizme.
  • Kraujo spaudimo reguliavimas: ADH susiaurina kraujagysles, o tai padeda palaikyti ar padidinti kraujospūdį, ypač kai organizmas praranda daug skysčių.

Kada atliekamas ADH tyrimas?

ADH tyrimas atliekamas, kai reikia ištirti skysčių balanso problemas arba įtariama, kad sutrikusi ADH sekrecija. Pagrindinės priežastys, dėl kurių atliekamas ADH tyrimas, yra šios:

  • Diabetas insipidus: tai būklė, kuriai būdinga nepakankama ADH sekrecija arba netinkamas jo veikimas. Dėl to inkstai nesugeba reabsorbuoti vandens, todėl atsiranda per didelis šlapimo kiekis ir troškulys.
  • Netinkamos ADH sekrecijos sindromas (SIADH): šio sindromo metu per daug ADH išsiskiria, net kai vandens kiekis organizme yra pakankamas, todėl atsiranda skysčių susilaikymas, mažas natrio kiekis kraujyje (hiponatremija) ir kitos komplikacijos.
  • Dehidratacija: kai įtariama sunki dehidratacija arba kai pacientui yra didelis skysčių netekimas, gali būti tiriamas ADH lygis, kad būtų nustatyta skysčių balanso reguliavimo problema.
  • Kraujo spaudimo sutrikimai: ADH taip pat gali būti tiriamas esant kraujo spaudimo sutrikimams, nes jis veikia kraujagyslių tonusą.

Kaip atliekamas ADH tyrimas?

ADH tyrimas atliekamas kraujo mėginyje, kuriame matuojama hormono koncentracija kraujo plazmoje. Procedūra:

  1. Kraujo mėginio paėmimas: pacientui paimamas kraujo mėginys iš venos.
  2. ADH lygio nustatymas: laboratorijoje nustatomas ADH lygis kraujyje, kuris lyginamas su normaliomis ribomis, atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir kitas būkles.

Kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti organizmo skysčių ir elektrolitų balansą, pvz., natrio kiekis kraujyje ar šlapimo osmoliariškumas.

Kokia norma turi būti ADH suaugusiam?

ADH norma kraujyje gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodų, tačiau įprastinėmis sąlygomis suaugusiems ADH lygis kraujyje turėtų būti:

  • ADH norma: 1–5 pg/ml (pikogramai mililitre)

Šie lygiai gali kisti priklausomai nuo dehidratacijos laipsnio, kraujo spaudimo, streso ir kitų faktorių.

Kokia norma turi būti ADH vaikui?

Vaikų ADH norma kraujyje yra panaši į suaugusiųjų:

  • ADH norma vaikams: 1–5 pg/ml

ADH lygio tyrimai vaikams gali būti atliekami esant įtarimui dėl skysčių balanso sutrikimų, tokių kaip diabetas insipidus arba SIADH.

Ką rodo padidėjęs ADH kiekis?

Padidėjęs ADH kiekis kraujyje gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus:

  • Netinkamos ADH sekrecijos sindromas (SIADH): būklė, kai per daug ADH gaminama ir išsiskiria, dėl to organizme kaupiasi per daug vandens, sumažėja natrio kiekis kraujyje (hiponatremija) ir atsiranda skysčių balanso sutrikimų.
  • Dehidratacija: kai organizme trūksta vandens, padidėja ADH gamyba, kad būtų sumažintas skysčių netekimas per inkstus.
  • Širdies nepakankamumas: dėl sumažėjusio kraujo tūrio širdies nepakankamumo metu gali padidėti ADH lygis, nes organizmas bando išlaikyti skysčių balansą.
  • Stresas, skausmas ar chirurginės intervencijos: šie veiksniai taip pat gali padidinti ADH lygį, nes organizmas reaguoja į fizinį ir emocinį stresą.

Ką rodo sumažėjęs ADH kiekis?

Sumažėjęs ADH kiekis kraujyje gali rodyti šias būkles:

  • Diabetas insipidus: tai būklė, kai organizmas gamina nepakankamai ADH arba inkstai nereaguoja į hormoną, dėl to inkstai negali tinkamai reabsorbuoti vandens. Tai sukelia padidėjusį šlapimo kiekį ir troškulį.
  • Perteklinis vandens vartojimas: kai žmogus suvartoja per daug vandens, ADH lygis gali sumažėti, nes organizmas stengiasi pašalinti perteklinį skysčių kiekį.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK526069/#:~:text=Vasopressin%20or%20antidiuretic%20hormone%20(ADH,sodium%20homeostasis%2C%20and%20kidney%20functioning.
  2. https://www.webmd.com/a-to-z-guides/what-to-know-about-antidiuretic-hormone-adh