Anemijų diagnostinis algoritmas

Anemijų diagnostinis algoritmas: kas tai yra?

Anemijų diagnostinis algoritmas yra nuosekli diagnostinių veiksmų sistema, skirta anemijos priežasčiai nustatyti ir diferencijuoti. Anemija apibūdinama kaip sumažėjęs hemoglobino kiekis, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičius ar hematokrito lygis kraujyje. Diagnostinis algoritmas leidžia atskirti skirtingas anemijų rūšis, tokias kaip geležies stokos, vitamino B12 stokos, lėtinės ligos, hemolizinę ar aplastinę anemijas. Šis algoritmas padeda gydytojams pasirinkti tinkamą gydymo metodą atsižvelgiant į tikslią anemijos priežastį.

Diagnostinio algoritmo etapai

  1. Anemijos diagnozė: bendrojo kraujo tyrimo atlikimas
    • Pradiniai tyrimai apima hemoglobino, hematokrito ir eritrocitų kiekio matavimus. Jei šie rodikliai yra sumažėję, pacientui diagnozuojama anemija.
  2. Vidutinio eritrocitų tūrio (MCV) vertinimas
    • Mažas MCV (<80 fL) – gali rodyti mikrocytinę anemiją, dažniausiai susijusią su geležies stokos anemija ar talasemija.
    • Normalus MCV (80-100 fL) – normocitinė anemija, kuri gali rodyti lėtinės ligos anemiją, hemolizinę anemiją ar kaulų čiulpų nepakankamumą.
    • Didelis MCV (>100 fL) – makrocitinė anemija, dažnai susijusi su vitamino B12 arba folio rūgšties stoka ar kepenų ligomis.
  3. Vidutinio eritrocitų hemoglobino kiekio (MCH) ir koncentracijos (MCHC) analizė
    • Papildomi eritrocitų rodikliai padeda nustatyti, ar yra hipochrominė (mažai hemoglobino), normochrominė ar hiperchrominė (daugiau hemoglobino) anemija.
  4. Periferinio kraujo tepinėlio tyrimas
    • Įvertinami eritrocitų dydžio ir formos pokyčiai, kurie gali padėti nustatyti anemijos tipą. Pavyzdžiui, geležies stokos anemijai būdingi mikrocytiniai, hipochrominiai eritrocitai, o vitamino B12 stokos anemijai – makrocitiniai, ovalocitiniai eritrocitai.
  5. Feritino, geležies ir TIBS (bendro geležies surišimo pajėgumo) tyrimai
    • Sumažėjęs feritino kiekis rodo geležies stoką.
    • Padidėjęs TIBS ir sumažėjusi geležis – būdingas geležies stokos anemijai.
    • Normalus arba padidėjęs feritinas su sumažėjusia geležimi rodo lėtinės ligos anemiją.
  6. Vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai
    • Šie tyrimai būtini, jei įtariama makrocitinė anemija. Sumažėjęs B12 ar folio rūgšties kiekis patvirtina jų stokos anemiją.
  7. Retikulocitų kiekio nustatymas
    • Retikulocitai – nesubrendusios raudonosios kraujo ląstelės, kurių padidėjimas gali rodyti aktyvią eritropoezę (kraujo ląstelių gamybą) dėl kraujavimo ar hemolizės.
    • Mažas retikulocitų kiekis gali rodyti kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumą ar slopinimą.
  8. Papildomi tyrimai: haptoglobinas, bilirubinas, LDH ir Coombs testas
    • Haptoglobinas, bilirubinas ir LDH: padidėjimas rodo hemolizinę anemiją.
    • Coombs testas padeda nustatyti, ar anemija yra autoimuninė, nes aptinka antikūnus prieš eritrocitus.
  9. Kaulų čiulpų biopsija (jei reikia)
    • Atlieka, jei kiti tyrimai nepadeda diagnozuoti anemijos priežasties ar įtariama kaulų čiulpų liga, pvz., aplastinė anemija, leukemija ar mielodisplazinis sindromas.

Apibendrinimas

Anemijos diagnostinis algoritmas yra svarbus įrankis, leidžiantis sistemingai identifikuoti anemijos priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymo metodą. Ankstyva ir tiksliai nustatyta diagnozė leidžia efektyviau kontroliuoti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

  1. https://arupconsult.com/algorithm/anemia-testing-algorithm
  2. https://www.mayoclinicproceedings.org/article/S0025-6196(11)62173-3/pdf