Stuporas

Psichikos ligų simptomas, būdingas ligonio nejudrumas ir nekalbumas. Kai ji ryški, ligoniai visai nereaguoja į aplinkinius, dėl padidėjusio raumenų tonuso būna sustingę. Stuporą galima skirstyti į keletą formų:

– Depresinis stuporas pasireiškia, esant giliai depresijai, kai yra depresijos triada. Ligonis liūdnas, sustingusio veido, jį labai sunku prakalbinti, kartais jis atsisako valgyti.

– Psichogeninį stuporą sukelia afektinė – šoko reakcija, ligonį staiga ištikus didelei nelaimei (stichinė nelaimė, artimo žmogaus mirtis ir kt.). Reakcija panaši į apmirimą, nualpimą arba labai stipraus susijaudinimo būseną, būdingą ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams.

– Isterinis stuporas iš esmės yra isterinės asmenybės reakcija į psichinę traumą. Nepalankios situacijos metu (pvz., susiginčiję su kaimynu) tokie žmonės nualpsta, tampa vangūs, atrodo bejėgiai, jų veide kančia.

– Apatiniam stuporui būdinga ne tik visiškas neveiklumas, bet ir abejingumas, interesų ir norų išnykimas. Ligoniai ištisomis dienomis guli lovoje, nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplink juos, nesirūpina ir savimi (jie abejingi savo išorei, apsirengimui).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė