Šarminė fosfatazė

Hidrolazių klasės fermentas (EC 3.1.3.1), pašalinantis fosfato rūgšties liekaną nuo daugelio junginių, tarp jų, nuo nukleotidų, baltymų, alkaloidų. Ji yra aktyvi šarminėje aplinkoje, tą rodo jos pavadinimas. Bakterinės ir gyvūninės kilmės šarminė fosfatazė yra naudojama kaip reagentas imunocheminiams ir molekulinės biologijos tyrimams atlikti. Klinikinės chemijos atvejais šarminė fosfatazė yra laboratorinės diagnostikos objektas, nes jos aktyvumas kraujyje pakinta įvairių patologinių būklių metu. Šarminės fosfatazės yra visų tipų žmogaus audinių ląstelėse, bet daugiausiai yra kepenų, tulžies latakų, kaulų, inkstų audiniuose, placentoje. Atsižvelgiant į specifiškumą tam tikriems audiniams, yra skiriami šie šarminės fosfatazės tipai: žarnynui būdinga šarminė fosfatazė, nespecifinė šarminė fosfatazė (būdinga kepenims, tužies latakams, kaulams) ir placentos šarminė fosfatazė. Sveiko žmogaus kraujo serume šarminės fosfatazės aktyvumas yra nuo 20 iki 140 U/l. Nespecifinės šarminės fosfatazės aktyvumas kraujo serume yra diagnostinis rodmuo, patvirtinantis kepenų ir kaulų pažaidas. Šarminė fosfatazė yra viduląstelinis fermentas, todėl pažeidus ląstelių membranas, pvz., nekrozės atvejais, ji patenka į kraują. Cholestazės atveju ligonio kraujo serumo šarminės fosfatazės aktyvumas padidėja ir tai sutampa su tiesioginio bilirubino padidėjimu. Piktybinių navikų metastazių kauluose atvejais šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyje taip pat padidėja. Šarminės fosfatazės kraujyje pokyčiai taip pat parodo kaulo remodeliavimosi procesus. Kai vyrauja kaulo rezorbcija, osteoklastų veikla aktyvi, šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyje didelis. Todėl jos aktyvumo laboratorinis tyrimas yra vienas iš osteoporozės predikcinių rodmenų.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė