Oksalurija (oksalaturija, hiperoksalaturija)

Tai yra oksalatų (ypač kalcio oksalato) kiekio padidėjimas šlapime (norma – 20–40 mg per parą). Oksalatai susidaro organizme, o apie 5 proc. jų gaunama su maistu. 85–95 proc. oksalatų šalinami su šlapimu. Oksalurija gali būti pirminė ir antrinė (įgyta). Pirminė oksalurija atsiranda dėl paveldimos oksalozės ligos. Antrinę oksaluriją gali sukelti maisto produktų, turinčių daug oksalo rūgšties ir jos druskų, vartojimas. Maistas, kuriame yra mažai kalcio, padidina oksalatų išsiskyrimą su šlapimu. Ūminė oksalurija būdinga apsinuodijus etilenglikoliu. Oksalurijos priežastis gali būti organizmo būsenos, kai padidėjusi membranų lizė (pvz., vitamino D hipervitaminozė). Neatsižvelgiant į prigimtį, oksalurijai būdinga mikrohematurija (kraujo arba eritrocitų atsiradimas šlapime), rečiau – makrohematurija, kurias gali sukelti inkstų ir šlapimo takų ar šlapimo pūslės pažaida. Dėl oksalo druskų sankaupos inkstų audinyje atsiranda nefrokalcinozė ar net inkstų nepakankamumas. Oksalurija atpažįstama mikroskopuojant šviežią šlapimą ir nustatant oksalatų kiekį paros šlapime.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė