Mieloma, plazmocitoma, mielomatozė

Tai – β limfocitų sistemos navikas. Jo etiologija susijusi su imunokompetencinių B limfocitų somatine mutacija. Tai – imunoproliferacinė liga, kuriai būdingas vieno plazminių ląstelių klono piktybėjimas. Tapačios dukterinės ląstelės, nekontroliuojamai besidauginančios, pradeda sintetinti monokloninius imunoglobulinus. Klono masė padidėja ir pradeda spausti kitas ląsteles. Tai sukelia griaučių osteolizės požymius. Didėjant monokloninių imunoglobulinų koncentracijai, slopinama normalių antikūnų sintezė, padidėja polinkis infekcijoms. Mielomos imunocheminė klasifikacija pagrįsta skirtingais imunoglobulinais (paraproteinais), kuriuos sintetina ir išskiria mutantiniai plazmocitai. Išskiriami G (apie 60 proc.), A (apie 25 proc.), D (apie 3 proc.) ir E (reti) mielomos tipai. Kliniškai yra būdingi skausmai kauluose (osalgijos), ypač stubure ir šonkauliuose. Progresuojant ligai, infiltratai sukelia radikulitus, paraplegijas, kaulų destrukciją ir lūžius.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė