MHC baltymai

Didelio histologinio suderinamumo baltymai arba HLA (angl. human leukocyte antigens) yra žmogaus leukocitų antigenai. Yra dvi pagrindinės MHC molekulių klasės: I ir II. MHC I klasės molekulės pasireiškia visose organizmo ląstelėse, turinčiose branduolį, o MHC II – antigeną pateikiančiose ląstelėse (APL). Joms priklauso turintys sąlytį su antigenu makrofagai, B limfocitai ir dendritinės ląstelės.

MHC I klasės molekulės yra heterodimerai, turintys α polipeptidinę grandinę sujungtą su nedideliais neląsteliniais baltymais – β2 mikroglobulinais. α polipeptidinė grandinė turi neląstelinius globulinius domenus (α1, α2, α3), transmembraninę dalį ir karboksilinį galą, esantį citoplazmoje.

MHC I ir II klasės baltymų struktūra

α domenas ir β2-mikroglobulinas turi konformaciją, panašią į globulinus.

α1 ir α2 domenuose yra kintamos (variabilios) vietos, gebančios prijungti antigeną (dažniausiai svetimo baltymo peptidinį fragmentą, esantį ląstelės paviršiuje).

MHC II klasės molekulės taip pat yra heterodimerai, susidarantys iš dviejų α ir β grandinių, turinčių po vieną konservatyvų, į imunoglobulinus panašų domeną ir po vieną N-galo kintamą (variabilų) domeną.

Antigeno sujungimas (surišimas) vyksta kintamų (variabilių) domenų α ir β grandinių srityje. Žmogaus ląstelėse svetimi baltymai (pvz., virusų baltymai) lizosomose iš dalies suskaidomi (proteolizė) ir nedideli šių baltymų fragmentai kartu su MHC I ar II klasės baltymais pateikiami ląstelių membranų paviršiuje. Peptido ir MHC baltymo kompleksą atpažįsta T limfocitų receptoriai, tai skatina T limfocitų aktyvumą ir imuninę reakciją.

Antigeno pateikimas su MHC baltymais T limfocitams           

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė