Manganas

Tai – gyvybiškai būtinas mikroelementas, kurio yra daržovių lapuose, nevalytuose grūduose, riešutuose, arbatoje, bulvėse, pomidoruose, sojose, žirniuose. Manganas kaupiasi kepenyse, vamzdiniuose kauluose, kasoje, inkstuose. Audiniuose jo yra mitochondrijose. Vartojamas kaip antiseptikas kalio permanganato pavidalu. Mangano paros poreikis 2,5–5 mg, nuodinga dozė – 40 mg per dieną. Įeidamas į fermentų sudėtį, dalyvauja neuromediatorių ir tiroksino apykaitoje, slopina radikalinę oksidaciją, svarbus jungiamojo audinio, kremzlių ir griaučių formavimuisi, stiprina insulino hipoglikeminį poveikį, mažina riebalų koncentraciją ir saugo kepenis nuo riebalinės degeneracijos. Manoma, kad mangano perteklius gali pažeisti prionus, kurie stabilizuoja nervines ląsteles, ir karvės suserga spongiozine encefalopatija. Intoksikacijos atvejais atsiranda parkinsonizmo tipo neurologinių reiškinių, o įkvėpus atitinkamų dulkių, – mangano koniozė.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė