Holidejaus modelis

Šis jau standartiniu tapęs modelis buvo sukurtas 1964 m. Jį sukūrė R. A. Holidejus, aiškindamas, kaip vyksta homologinė rekombinacija E. coli ląstelėse. Remiantis šiuo modeliu, skiriamos trys pagrindinės homologinės rekombinacijos ypatybės:

a) mainus sukelia simetriški homologinių grandinių trūkiai (B);

b) simetriški grandinių mainai nulemia heterodupleksų susidarymą (C);

c) dėl mainų susidariusi X tipo Holidejaus jungtis (C, D) yra sukarpoma dvejopai (D), todėl susidaro dviejų rūšių rekombinaciniai palikuonys. Vieni vadinami „sulopytais“ (F), kiti – „sujungtais“ (H). Pirmuoju atveju įvyksta pasikeitimas vidinėje dalyje esančiais fragmentais (geno konversija), antruoju – mainai šoniniais (flanginiais) segmentais (krosingoveris). Norint, kad grandinių mainai vyktų susikeitimo (krosingoverio) būdu, reikia DNR molekulių erdvinio persigrupavimo, vadinamo izomerizacija (G, E). Šis modelis gali paaiškinti daug genetinės rekombinacijos reiškinių, tarp jų, ir geno pokytį (konversiją). Vėliau buvo sukurta keletas kitų modelių, interpretuojančių eksperimentų rezultatus, nepaaiškinamus standartiniu modeliu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė