Fibrinogenas

Tai – β-glikoproteinas, sudarytas iš 2700 aminorūgščių. Fibrinogeno molekulės ilgis – apie 46 nm, molekulinė masė – 330 000–340 000 Da, elektroforeziniame lauke yra tarp β ir γ globulių. Sintetinamas žmogaus kepenyse. Žmogaus kraujo plazmoje yra 8,2–12,1 mmol/l. Jo molekulė sudaryta iš α, β ir γ grandinių porų. Visos 6 grandinės molekulės centre jungiasi ir sudaro E sritį. Dvi šoninės molekulės dalys vadinamos D sritimis. Fibrinogeno molekulėje yra dvi signalinės aminorūgščių sekos: α grandinėje – RGD (Arg-Gly-Asp) seka, o γ grandinėje – KQAGDV (Lys-Glu-Ala-Gly-Asp-Val) seka. Šias aminorūgščių sekas atpažįsta fibrinogeno trombocitų receptoriai. Tada fibrinogeno molekulė gali jungtis su dviem receptoriais, esančiais skirtingų trombocitų membranoje. Fibrinogeno molekulei susijungus su GPIIb IIIa receptoriumi, pirmąsias sekundes ir minutes jungtis yra grįžtamoji, vėliau, susidarius fibrinogeno tilteliams tarp šių receptorių, jungtis tampa nebegrįžtama.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė