Bulimija

Tai – valgymo sutrikimas, apibūdinamas pasikartojančiais, nekontroliuojamais persivalgymo priepuoliais ir nuolatiniu susirūpinimu kūno svoriu. Bulimija apibūdinamas nesaikingas valgymas ir po to einantis kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeliamas vėmimas, žarnyno valymas ir anoreksija ir kt.). Ligonis jaučia kaltės jausmą, depresiją, sumažėjusią savigarbą. Nervinė bulimija – liga, kurios metu liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas, dažni nuotaikos sutrikimai. Ja serga apie 1,2–4,2 proc. paauglių ir jaunų žmonių, apie 4 proc. moterų ir 0,5 proc. vyrų. Jiems dažnai nustatomi ir kiti tipiški sutrikimai. Skirtingai nei neurogeninės anoreksijos atvejais (NA), esant neurogeninei bulimijai, kūno masė išlieka normali arba truputį sumažėja. Neurogeninė bulimija yra daug dažnesnė negu NA ir turi palankesnę eigą. Tačiau dažni vėmimai sukelia ezofagitus, faringitus, aspiracinius bronchų ir plaučių pažeidimus, net aritmijas. Ilgainiui prisideda depresija, ne mažiau kaip 5–6 proc. jų baigiasi savižudybe. Esant NA, savižudybių mažiau (apie 1 proc.). Vyrų abiejų ligų eiga yra sudėtingesnė negu moterų.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė