Avitaminozė

Tai – liga, atsirandanti organizmui ilgą laiką negaunant tam tikro vitamino. Jei vitaminų vartojama nepakankamai, prasideda hipovitaminozė. Dažniausiai avitaminozė, kaip ir hipovitaminozė, yra nevisavertės mitybos pasekmė. Avitaminozių, kaip ir hipovitaminozių, priežastys įvairios: egzogeninės ir endogeninės. Pagrindinės priežastys: vitaminų stoka maiste, padidėjęs organizmo poreikis (augimas, nėštumas, sunkus fizinis darbas ir kt.), vitaminų rezorbcijos plonosiose žarnose sutrikimai, vidaus organų, ypač kepenų ligos, kurių metu provitaminai nepaverčiami vitaminais, sutrinka įtraukimas į fermentų sudėtį ir t. t., netinkamas maisto paruošimas, todėl suyra didelė dalis maiste esančių vitaminų, vaistų, turinčių antivitamininį poveikį, vartojimas, alkoholizmas. Žinomos ir įgimtos avitaminozės, kurių atsiradimo priežastys yra genetiniai sutrikimai, susiję su vitaminų rezorbcija ir pernaša, kofermentinių formų susidarymu arba su holofermentų sintezės sutrikimais. Tokios avitaminozės labai sunkios ir paprastai prasideda vaikystėje. Kiekviena avitaminozė turi būdingą simptomatiką, kuri išsiskiria iš bendrų avitaminozės simptomų (žr. Vitaminai).
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė