APUD sistema

Be endokrininių liaukų, hormonus sintetina ir daugelis kitų ląstelių, esančių visame organizme. Todėl organizme funkcionuoja ir difuzinė neuroendokrininė sistema, vadinama APUD sistema (angl. amine precursor uptake and decarboxylating system, APUD system). Ją sudaro putliosios enterochromafininės virškinamojo kanalo ląstelės, kai kurie centrinės nervų sistemos neuronai, kardiomiocitai, trombocitai, bazofiliniai leukocitai ir kt. Tos ląstelės dažniausiai sintetina peptidinius hormonus ir aminus, turi gerai išvystytą Goldžio aparatą. APUD sistemos hormonams būdingas endokrininis ir parakrininis poveikis. Ši sistema svarbi reguliuojant medžiagų apykaitą, palaikant organizmo homeostazę ir perduodant nervinį impulsą. APUD sistemos subrendusios ląstelės vadinamos apudocitais, jų pirmtakai – apudoblastais, o apudocitų formavimasis – apudogeneze. Žinoma apie 40 apudocitų tipų, kurių yra įvairiuose organuose. Apudocitų veiklos sutrikimai kliniškai gali sukelti apudopatijas ir apudomas (specifinius hormonus gaminančius navikus).
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė