Vertigo – tai ne paprastas galvos svaigimas. Tai specifinis pojūtis, kai žmogui atrodo, kad jis pats arba aplinka sukasi. Šis sindromas dažnai susijęs su vidinės ausies arba centrinės nervų sistemos sutrikimais.
Daugelis žmonių žodį „vertigo“ vartoja apibūdindami silpnumą ar nestabilumą, tačiau mediciniškai tai reiškia būtent sukimosi iliuziją. Todėl svarbu atskirti vertigo nuo kitų svaigimo formų, nes nuo to priklauso ir vertigo gydymas.
- Kas yra vertigo? – Sukimosi pojūtis, kai atrodo, kad judate jūs arba aplinka.
- Dažniausi simptomai? – Pykinimas, pusiausvyros sutrikimas, akių trūkčiojimas.
- Kada būtina skubi pagalba? – Jei kartu pasireiškia kalbos ar galūnių silpnumas.
- Dažniausia priežastis? – Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV).
- Ar vertigo gydomas? – Taip, gydymas priklauso nuo priežasties.
Kas yra vertigo?
Vertigo atsiranda, kai sutrinka informacijos perdavimas tarp vidinės ausies, akių ir smegenų. Šios trys sistemos nuolat bendradarbiauja, kad žmogus galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Jei bent viena jų pradeda siųsti klaidingus signalus, smegenys interpretuoja tai kaip judėjimą.
Dėl to žmogus gali jausti, kad kambarys sukasi, grindys slysta ar kūnas verčiasi į šoną. Šis pojūtis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ar net dienų.
Mediciniškai vertigo skirstomas į dvi pagrindines formas. Periferinis vertigo susijęs su vidinės ausies sutrikimais ir dažniausiai yra nepavojingas, nors labai nemalonus. Centrinis vertigo susijęs su smegenų pažeidimais ir gali rodyti rimtesnę neurologinę problemą.
„Vertigo priežastis dažniausiai slypi vidinėje ausyje, tačiau visada būtina atmesti centrinės nervų sistemos pažeidimus.“ – dr. Michael Strupp, neurologas
Vertigo simptomai: kaip atpažinti?
Pagrindinis vertigo simptomas – aiškus sukimosi pojūtis. Žmogus jaučia, kad juda jis pats arba aplinka aplink jį. Šis pojūtis gali būti trumpalaikis ir atsirasti tik pakeitus galvos padėtį, arba trukti ilgiau ir lydėti nuolatinio nestabilumo.
Dažnai vertigo simptomai nėra vien tik svaigimas. Juos gali lydėti pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, jautrumas šviesai ar garsui. Kai kuriais atvejais pastebimas akių trūkčiojimas – nistagmas, kurį gydytojas gali matyti apžiūros metu.
Svarbiausia atskirti, kada vertigo yra nepavojingas, o kada gali rodyti rimtesnę problemą.
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Kada sunerimti? |
|---|---|---|
| Sukimosi pojūtis | Atrodo, kad kambarys ar kūnas sukasi | Jei trunka ilgai ir stiprėja |
| Pykinimas | Dažnai lydimas vėmimo | Jei sukelia dehidrataciją |
| Pusiausvyros sutrikimas | Sunku stovėti ar vaikščioti tiesiai | Jei staiga atsiranda kritimai |
| Regos ar kalbos sutrikimai | Dvejinimasis, neaiški kalba | Gali rodyti insultą – būtina skubi pagalba |
Jei kartu su vertigo atsiranda staigus galūnių silpnumas, kalbos sutrikimas ar stiprus galvos skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tokie simptomai gali rodyti centrinės kilmės pažeidimą.
„Staiga prasidėjęs vertigo su neurologiniais simptomais visada turi būti vertinamas kaip galimas insulto požymis.“ – dr. Michael Strupp, neurologas
Dažniausios vertigo priežastys
Vertigo gali sukelti skirtingos būklės. Kai kurios jų yra trumpalaikės ir nepavojingos, kitos – reikalaujančios išsamesnio neurologinio ištyrimo. Tiksli diagnozė nustatoma įvertinus simptomų trukmę, provokuojančius veiksnius ir atlikus klinikinius testus.
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV)
Tai dažniausia vertigo priežastis. BPPV atsiranda, kai vidinėje ausyje esantys mikroskopiniai kristalai (otolitai) pasislenka ir dirgina pusiausvyros receptorius.
Būdinga, kad svaigimas:
- Trunka kelias sekundes
- Atsiranda pakeitus galvos padėtį
- Gali kartotis kelias savaites
Ši būklė dažniausiai nepavojinga ir gerai reaguoja į specialius padėties manevrus.
„BPPV yra nemalonus, bet dažniausiai greitai išsprendžiamas tinkamais manevrais.“ – dr. Michael Strupp, neurologas
Vestibulinis neuritas
Tai vidinės ausies nervo uždegimas, dažnai susijęs su virusine infekcija. Vertigo paprastai būna stiprus ir gali trukti kelias dienas. Jį lydi pykinimas ir nestabilumas, tačiau dažniausiai nebūna klausos sutrikimų.
Meniere liga
Šiai būklei būdingi pasikartojantys vertigo epizodai, lydimi klausos pablogėjimo, spengimo ausyse ir spaudimo jausmo ausyje. Epizodai gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų.
Centrinės kilmės vertigo
Centrinis vertigo susijęs su smegenų struktūrų pažeidimu. Priežastys gali būti insultas, išsėtinė sklerozė ar navikai. Šiuo atveju dažnai pasireiškia papildomi neurologiniai simptomai.
Skirtumas tarp periferinio ir centrinio vertigo yra labai svarbus, nes gydymo taktika ir rizika skiriasi iš esmės.
Vertigo gydymas: kas iš tikrųjų veikia?
Vertigo gydymas visada priklauso nuo priežasties. Nėra vieno universalaus vaisto, kuris tiktų visiems atvejams. Pavyzdžiui, BPPV gydomas specialiais galvos padėties manevrais, o vestibulinis neuritas – vaistais ir reabilitacija.
Svarbu suprasti: ilgalaikis vestibulinių slopintojų vartojimas gali net sulėtinti organizmo prisitaikymą, todėl vaistai dažniausiai skiriami trumpam laikotarpiui.
„Vaistai malšina simptomus, tačiau kai kuriais atvejais svarbiausia yra reabilitacija, o ne tabletės.“ – dr. Michael Strupp, neurologas
| Gydymo metodas | Kada taikomas? | Efektyvumas |
|---|---|---|
| Epley manevras | Esant BPPV | Labai efektyvus, dažnai padeda per 1–2 procedūras |
| Vestibuliniai slopintojai | Ūmiems stipriems simptomams | Mažina svaigimą, bet nepašalina priežasties |
| Antiemetikai | Esant stipriam pykinimui | Palengvina bendrą savijautą |
| Vestibulinė reabilitacija | Lėtiniams ar pasikartojantiems atvejams | Gerina ilgalaikę pusiausvyrą |
Svarbu, kad gydymas būtų nukreiptas į priežastį. Jei vertigo susijęs su Meniere liga, gali būti taikoma dietos korekcija ir skysčių balanso kontrolė. Jei įtariama centrinė priežastis, būtini neurologiniai tyrimai ir skubi medicininė pagalba.
Kada vertigo pavojingas?
Daugeliu atvejų vertigo yra susijęs su vidinės ausies sutrikimais ir nėra gyvybei pavojingas. Tačiau tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę – centrinės nervų sistemos – kilmę.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei vertigo atsiranda staiga ir kartu pasireiškia neurologiniai požymiai. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tai gali būti insulto ar kitos ūmios būklės požymis.
Pavojingi signalai:
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas
- Kalbos ar rijimo sutrikimai
- Dvejinimasis akyse
- Stiprus, neįprastas galvos skausmas
- Sąmonės sutrikimas
„Staiga prasidėjęs vertigo su neurologiniais simptomais visada turi būti vertinamas kaip galimas insulto požymis.“ – dr. Michael Strupp, neurologas
Jeigu žmogus negali pastovėti ar vaikščioti be paramos ir simptomai nepraeina per kelias minutes, būtina skubi medicininė pagalba.
Nauda ir ribotumai gydant vertigo
| Privalumai | Ribotumai |
|---|---|
|
|
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar vertigo yra pavojingas?
Kiek laiko trunka vertigo epizodas?
Ar vertigo gali praeiti savaime?
Ar galima sportuoti turint vertigo?
Kiti straipsniai
Gripas A vaikui – simptomai, gydymas ir kokie vaistai saugūs?
