Aterosklerozė yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, dažnai vystanti tyliai ir be simptomų. Jos esmė — arterijų sienelėse formuojasi riebalų, uždegimo ląstelių ir jungiamojo audinio sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Jos siaurina kraujagyslių spindį, mažina kraujo pratekėjimą ir gali sukelti pavojingas komplikacijas: infarktą, insultą ar galūnių išemiją.
Nors mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas yra būtini aterosklerozės valdymui, daugeliu atvejų vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka. Kad būtų sustabdytas plokštelių augimas ir stabilizuota kraujagyslių būklė, gydytojai dažnai skiria vaistus. Jie skirtingai veikia organizmą: mažina MTL cholesterolį, reguliuoja uždegimą, gerina kraujotaką arba tiesiogiai stabdo plokštelės nestabilumą.
- Statinai – mažina MTL cholesterolį, stabdo plokštelių formavimąsi ir mažina uždegimą arterijose.
- Ezetimibas – slopina cholesterolio įsisavinimą žarnyne, tinka kartu su statinais.
- PCSK9 inhibitoriai – itin efektyviai mažina MTL, skiriami sunkios aterosklerozės ar genetinio hipercholesterolemijos atvejais.
- Fibratai – gerina trigliceridų lygį ir didina DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį.
- Omega-3 riebalų rūgštys – padeda mažinti trigliceridus ir švelnina uždegimą.
- Antitrombocitiniai vaistai – mažina trombų riziką ir apsaugo nuo infarkto bei insulto.
Statinai: pagrindinis ir dažniausiai skiriamas gydymas
Kaip statinai veikia organizmą
Statinai mažina MTL cholesterolio kiekį slopindami fermentą HMG-CoA reduktazę, kuris kepenyse dalyvauja cholesterolio sintezėje. Kai šis procesas sulėtėja, kepenys pradeda aktyviau „surinkti“ MTL iš kraujo, todėl jo koncentracija sumažėja. Kartu pagerėja endotelio funkcija, sumažėja oksidacinis stresas ir slopinamas kraujagyslių uždegimas. Dėl to aterosklerozinės plokštelės tampa stabilesnės ir mažiau linkusios plyšti.
Kam statinai skiriami
Statinai dažniausiai skiriami žmonėms, turintiems padidėjusį MTL cholesterolį arba didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jie yra standartinė terapija pacientams po infarkto ar insulto, taip pat tiems, kurie serga diabetu, turi šeiminį hipercholesterolemijos paveldimumą arba ryškius aterosklerozės požymius vaizdiniuose tyrimuose. Kartais statinai rekomenduojami net tada, kai cholesterolio rodikliai tik šiek tiek padidėję, tačiau rizika laikoma aukšta.
Kada statinų poveikio nepakanka
Ne visi pacientai pasiekia tikslines cholesterolio reikšmes vien tik statinais. Jei MTL išlieka per aukštas, gydytojas gali pakeisti vaisto stiprumą, padidinti dozę arba papildyti gydymą kitais preparatais, tokiais kaip ezetimibas ar PCSK9 inhibitoriai. Sprendimas priklauso nuo individualios rizikos ir laboratorinių tyrimų rezultatų.
„Statinai nėra tik cholesterolio mažinimo priemonė — jie veikia kompleksinį aterosklerozės procesą ir sumažina staigių kraujagyslinių įvykių tikimybę.“ dr. Markus Elling
Vaistai nuo aterosklerozės
| Vaistų grupė | Kam dažniausiai naudojama | Bendra informacija | Ar receptiniai? |
|---|---|---|---|
| Statinai | Padidėjusio cholesterolio kontrolei | Dažniausiai skiriami ilgalaikiam kraujagyslių rizikos mažinimui, vartojami gydytojo priežiūroje. | Taip |
| Ezetimibas | Cholesterolio kontrolei kartu su kitais vaistais | Dažniausiai naudojamas kaip papildoma priemonė kartu su kitais lipidų kontrolei skirtais preparatais. | Taip |
| PCSK9 inhibitoriai | Labai aukšto MTL cholesterolio kontrolei | Skiriami pacientams, kuriems reikia intensyvesnio lipidų valdymo, paprastai sunkesniais atvejais. | Taip |
| Fibratai | Padidėjusiems trigliceridams | Skiriami siekiant koreguoti kraujo riebalų rodiklius tam tikrose situacijose. | Taip |
| Omega-3 riebalų rūgštys | Trigliceridų lygiui mažinti | Naudojamos kaip papildoma mitybos priemonė arba pagal gydytojo paskyrimą. | Gali būti abiejų tipų |
| Antitrombocitiniai vaistai | Trombų formavimosi rizikai mažinti | Vartojami gydytojo paskyrimu pacientams, turintiems padidintą širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. | Taip |
Kada gydytojas nusprendžia skirti vaistus nuo aterosklerozės?
Vaistai nuo aterosklerozės neskiriami vien tik pagal cholesterolio skaičius — sprendimas priimamas įvertinus visą žmogaus sveikatos situaciją. Gydytojas pirmiausia įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai daroma atsižvelgiant į amžių, kraujospūdį, kūno masės indeksą, šeiminę istoriją, cukraus kiekį kraujyje, rūkymo įpročius ir kitus rizikos veiksnius. Jei bendras rizikos lygis didelis, net ir vidutiniai cholesterolio rodikliai gali paskatinti skirti vaistus.
Svarbus aspektas yra jau įvykę kraujagysliniai įvykiai. Jei žmogus yra patyręs infarktą, insultą ar turi periferinių arterijų ligos požymių, vaistai tampa beveik visada būtina gydymo dalimi. Tokiais atvejais tikslas — ne tik mažinti cholesterolio rodiklius, bet ir apsaugoti nuo pakartotinių įvykių.
Vaistai gali būti skiriami ir tuomet, kai gyvenimo būdo korekcijos nepakankamos. Jei žmogus keičia mitybą, sportuoja, nerūko, bet lipidų rodikliai išlieka aukšti, tai rodo, kad organizmui reikalinga papildoma pagalba. Gydytojas taip pat atsižvelgia į genetinius veiksnius. Pavyzdžiui, šeiminės hipercholesterolemijos atveju lipidai būna padidėję nepriklausomai nuo gyvenimo būdo, todėl vaistai skiriami gerokai anksčiau.
Vaistų poreikį lemia ir plokštelių būklė. Jei vaizdiniai tyrimai rodo, kad aterosklerozinės plokštelės yra pažengusios, kietos ar linkusios sukelti kraujagyslių siaurėjimą, gydytojas gali siūlyti aktyvesnį gydymą. Tikslas — stabilizuoti kraujagyslių būklę ir sumažinti pavojingų komplikacijų riziką.
„Vaistai nuo aterosklerozės skiriami tada, kai rizika viršija naudą vien tik gyvenimo būdo pokyčiais. Tai individualus sprendimas, paremtas kiekvieno paciento situacija.“ dr. Helene Wurtz
Nauda ir trūkumai
Nauda
- Vaistai padeda valdyti padidėjusius lipidų rodiklius tais atvejais, kai gyvenimo būdo korekcijos nepateikia pakankamo rezultato.
- Ilgalaikis gydymas gali sumažinti bendrą širdies ir kraujagyslių įvykių riziką pacientams, turintiems daugybinių rizikos veiksnių.
- Sistemingas rizikos kontrolės planas, apimantis ir vaistus, leidžia tiksliau stebėti sveikatos pokyčius.
- Gydymas suteikia galimybę pasiekti tikslinius laboratorinius rodiklius, kurių be papildomų priemonių pasiekti nepavyktų.
- Vaistai leidžia palaikyti stabilesnę kraujagyslių būklę net esant genetiniams lipidų sutrikimams.
Trūkumai
- Vaistus dažniausiai reikia vartoti ilgą laiką, todėl svarbi nuolatinė gydytojo priežiūra ir tyrimų kontrolė.
- Ne visi pacientai pasiekia tikslinius rodiklius, todėl kartais tenka derinti kelias gydymo priemones.
- Kai kuriems žmonėms vaistai gali netikti dėl individualių organizmo skirtumų, todėl būtina ieškoti alternatyvų.
- Gydymas gali pareikalauti nuoseklaus vaistų režimo laikymosi, kas ne visada paprasta kasdienybėje.
- Vaizdinių tyrimų duomenys gali parodyti pokyčius, kuriems tenka taikyti intensyvesnį, kompleksiškesnį gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vaistai skiriami visiems žmonėms, turintiems aterosklerozę?
Ar vaistus galima vartoti be gydytojo paskyrimo?
Kodėl skiriami kelių tipų vaistai?
Ar vaistus reikia vartoti visą gyvenimą?
Ar galima nutraukti vaistų vartojimą, jei pagerėja laboratoriniai rodikliai?
Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali pakeisti poreikį vartoti vaistus?
Ar visi vaistai veikia vienodai?
Kas lemia, kokia vaistų dozė skiriama?
Ar galima derinti kelis vaistus vienu metu?
Kada vaistai pradedami skirti anksčiau, nei atsiranda simptomų?
