Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų – mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą.
Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Tačiau kai ritmas tampa nereguliarus arba labai greitas – tai gali būti aritmijos požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo.
- Koks ritmas laikomas normaliu? – Naujagimiams 100–160 dūžių/min, mokyklinio amžiaus vaikams 70–120, paaugliams 60–100.
- Kodėl jis greitesnis? – Vaiko širdis mažesnė, todėl turi plakti dažniau, kad aprūpintų kūną krauju.
- Kada verta sunerimti? – Jei širdis plaka labai greitai ramybės metu, ritmas praranda tolygumą arba vaikas skundžiasi silpnumu.
- Dažniausios priežastys: – karščiavimas, emocijos, fizinis aktyvumas, skysčių trūkumas, širdies laidumo sutrikimai.
- Ką daryti tėvams? – Stebėti pulsą, raminti vaiką, užtikrinti poilsį, o jei simptomai tęsiasi – kreiptis į pediatrą ar kardiologą.
Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių
Vaikų širdies plakimas natūraliai mažėja augant. Kuo vaikas vyresnis, tuo širdis didesnė ir stipresnė – todėl gali pumpuoti daugiau kraujo per vieną dūžį ir plakti lėčiau.
| Amžiaus grupė | Normalus širdies ritmas (dūžiai/min) | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| Naujagimiai (0–1 mėn.) | 120–160 | Širdis dar labai maža, todėl turi plakti dažnai, kad aprūpintų visą organizmą deguonimi. |
| Kūdikiai (1–12 mėn.) | 100–160 | Pulsas kinta priklausomai nuo verkimo, maitinimo ar miego. |
| Maži vaikai (1–5 m.) | 90–140 | Širdis stiprėja, ritmas pamažu lėtėja. |
| Mokyklinio amžiaus vaikai (6–12 m.) | 70–120 | Ritmas artėja prie suaugusiųjų normos, tačiau dar gali svyruoti dėl emocijų ar karščio. |
| Paaugliai (13–17 m.) | 60–100 | Širdies ritmas stabilizuojasi, dažniausiai toks kaip suaugusiųjų. |
„Vaiko pulsas gali keistis kelis kartus per dieną – tai visiškai normalu. Vertinti jį reikia tik kartu su vaiko savijauta.“ – dr. Hannah Miller
Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams
Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja – tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.
Sinusinė tachikardija
Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta – dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo.
Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus.
„Tachikardija vaikams paprastai yra organizmo reakcija į krūvį, o ne širdies liga.“ – dr. Michael Cohen
Sinusinė bradikardija
Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu.
Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu – būtina kardiologo apžiūra.
Aritmija (nereguliarus plakimas)
Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu – įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali.
Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo).
„Kvėpavimo aritmija – tai ženklas, kad vaiko širdis ir nervų sistema veikia darniai. Tai normalus fiziologinis reiškinys.“ – dr. Elisa Novak
Kaip atpažinti, kad vaiko širdies ritmas sutrikęs
Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“.
Kiti galimi signalai:
- nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties,
- dusulys net po nedidelio fizinio krūvio,
- galvos svaigimas, alpimo epizodai,
- šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos,
- širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje.
Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.
Kada vaiko širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas
Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus.
Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes.
Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.
Kai kurių vaikų širdies ritmo sutrikimai susiję su įgimtais širdies defektais ar elektros impulso perdavimo problemomis. Tokiais atvejais diagnozę patvirtina gydytojas kardiologas, o gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo.
Kokius tyrimus atlieka gydytojai
Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai:
Elektrokardiograma (EKG) – padeda nustatyti ritmo pobūdį, dažnį ir galimus elektrinio impulso perdavimo sutrikimus.
Holterio monitoravimas – nešiojamas prietaisas, kuris 24–48 valandas seka širdies veiklą, užfiksuodamas net trumpus ritmo nukrypimus.
Echokardiograma (širdies echoskopija) – parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių.
Kraujo tyrimai – padeda nustatyti elektrolitų, hormonų ar hemoglobino disbalansą.
Kartais atliekami ir streso testai (veloergometrija), jei simptomai atsiranda tik fizinio krūvio metu.
Kaip tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį
Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu.
Svarbiausia – pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10–12 valandų miego, paaugliams – bent 8–9.
Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį.
Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus – bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą.
Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą.
Tėvų pavyzdys čia itin svarbus – kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu.
Kaip matuoti vaiko pulsą namuose
Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai – nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs – tik taip galima gauti tikslius rezultatus.
Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas.
Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai – rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų – tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę. Geriausia matuoti kelis kartus per dieną – ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas.
Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia. Kai širdis plaka greičiau dėl karščiavimo ar verkimo, tai visiškai normalu. Tačiau jei ritmas be aiškios priežasties tampa labai lėtas arba nereguliarus, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko širdies ritmo
| Situacija | Pavojingumo lygis | Ką daryti tėvams |
|---|---|---|
| Vaiko širdis plaka greičiau po fizinio krūvio ar emocijų, tačiau greitai atsistato | Mažas | Nuraminkite vaiką, užtikrinkite poilsį ir vandens. Tai normali organizmo reakcija. |
| Pulsas pagreitėja ar sulėtėja trumpam net be aiškios priežasties | Vidutinis | Stebėkite ritmą kelias dienas, užrašykite situacijas. Jei pasikartoja – pasitarkite su pediatru. |
| Širdies plakimas išlieka nereguliarus arba labai greitas net ramybės metu | Padidintas | Kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaikų kardiologą. Gali būti reikalingas EKG tyrimas. |
| Vaikas skundžiasi galvos svaigimu, dusuliu, silpnumu ar praranda sąmonę | Aukštas | Skubiai skambinkite 112. Tai gali būti pavojingos aritmijos ar širdies nepakankamumo požymis. |
Dažniausiai užduodami klausimai Koks yra normalus vaiko širdies ritmas ramybės metu?
Ramybės metu kūdikių širdis plaka 100–160 kartų per minutę, mažų vaikų – apie 90–140, o paauglių – 60–100 kartų. Šie skaičiai gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo nuotaikos, temperatūros ar aktyvumo. Ar normalu, kad vaiko širdis plaka labai greitai?
Taip, jei tai susiję su emocijomis, karščiu ar fiziniu krūviu. Vaikų širdis reaguoja greičiau nei suaugusiųjų, nes jų organizmas greičiau sunaudoja deguonį. Jei greitas ritmas nepraeina ramybės metu, pasitarkite su gydytoju. Kaip namuose patikrinti vaiko pulsą?
Pulsą matuokite, kai vaikas ilsisi. Uždėkite du pirštus ant riešo arba kaklo arterijos, skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Jei pulsas atrodo nereguliarus, skaičiuokite visą minutę. Ar karščiavimas gali paveikti širdies ritmą?
Taip, karščiavimas dažnai pagreitina širdies plakimą. Tai normali organizmo reakcija į padidėjusią temperatūrą, tačiau jei ritmas išlieka labai greitas net nukritus temperatūrai, verta pasitarti su gydytoju. Kada dėl vaiko širdies ritmo reikia kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, dusuliu, šaltu prakaitu arba jo širdis plaka nereguliariai net ramybės metu – būtina gydytojo apžiūra. Esant sąmonės praradimui, kvieskite greitąją pagalbą. Ar širdies ritmo sutrikimai vaikams išgydomi?
Dažniausiai – taip. Dauguma vaikų aritmijų yra laikinos arba lengvos formos, kurios išnyksta augant. Svarbu laiku atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Koks yra normalus vaiko širdies ritmas ramybės metu?
Ar normalu, kad vaiko širdis plaka labai greitai?
Kaip namuose patikrinti vaiko pulsą?
Ar karščiavimas gali paveikti širdies ritmą?
Kada dėl vaiko širdies ritmo reikia kreiptis į gydytoją?
Ar širdies ritmo sutrikimai vaikams išgydomi?
