Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
kaip atliekama ir kaip pasiruošti skrandžio endoskopijai?
Straipsniai

Skrandžio endoskopija: kaip atliekama ir kaip pasiruošti

Jankauskienė Julija
Jankauskienė Julija
2025 2 spalio
408 Views
0 Comments

Skrandžio endoskopija – tai vienas iš svarbiausių tyrimų virškinimo sistemos ligoms diagnozuoti. Procedūros metu plonas, lankstus vamzdelis su kamera (endoskopas) įvedamas per burną į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Taip gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti gleivinę, paimti mėginius tyrimams ar net atlikti smulkias gydomąsias procedūras.

Daugeliui pacientų endoskopija kelia nerimą – jie bijo skausmo ar nemalonių pojūčių. Tačiau iš tiesų tyrimas atliekamas saugiai, o dažniausiai naudojama sedacija arba vietinė nejautra, todėl skausmo nėra. Dauguma žmonių vėliau sako, kad baimė buvo stipresnė už tikrovę.

„Endoskopija suteikia galimybę pamatyti tai, ko nemato jokie kiti tyrimai. Dėl to ji tokia vertinga ankstyvai diagnostikai,“ – aiškina gastroenterologas prof. Peter Malfertheiner (Magdeburgo universitetas, Vokietija).

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie skrandžio endoskopiją
  • Kokia tai procedūra: skrandžio, stemplės ir dvylikapirštės žarnos apžiūra specialiu vamzdeliu su kamera.
  • Kada ji atliekama: jei vargina rėmuo, skausmas, pykinimas, vėmimas, kraujavimas, svorio kritimas ar įtariama rimta liga.
  • Ar skauda: procedūra atliekama su sedacija arba vietine nejautra, todėl skausmo nejaučiama.
  • Kaip pasiruošti: būtina nevalgyti 6–8 val., nevartoti skysčių bent 2–4 val. prieš tyrimą, pranešti apie vartojamus vaistus.
  • Ką sužinome: gydytojas gali nustatyti uždegimą, opą, polipus, navikus ar infekciją (*Helicobacter pylori*).

Turinys

Toggle
  • Kada skiriama skrandžio endoskopija
  • Kaip atliekama procedūra
  • Kaip pasiruošti skrandžio endoskopijai
  • Skrandžio endoskopijos privalumai ir rizikos
    • Privalumai
    • Galimos rizikos
  • Kaip atrodo procedūros diena: žingsnis po žingsnio
    • Registracija ir pokalbis
    • Pasiruošimas procedūrai
    • Endoskopo įvedimas
    • Apžiūra ir mėginių paėmimas
    • Po procedūros
  • Žmonių patirtys
  • DUK

Kada skiriama skrandžio endoskopija

Endoskopija nėra atliekama profilaktiškai kiekvienam žmogui. Ji rekomenduojama, kai pasireiškia įtartini simptomai arba kiti tyrimai nepaaiškina problemos.

Dažniausios priežastys:

  • nuolatinis ar stiprėjantis rėmuo;
  • skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje;
  • pykinimas, vėmimas, ypač su kraujo priemaišomis;
  • neaiškus svorio kritimas;
  • juodos, deguto spalvos išmatos (galimo kraujavimo požymis);
  • įtariamas gastritas, opa, polipai ar navikas;
  • poreikis paimti biopsiją ar pašalinti polipą.

„Kai pacientas ateina dėl neaiškaus skrandžio skausmo ar nuolatinio rėmens, endoskopija leidžia tiesiogiai pamatyti priežastį. Tai ypač svarbu, jei įtariame ikivėžinius pakitimus,“ – teigia dr. Mario Pellicano, gastroenterologas iš Italijos.

Kaip atliekama procedūra

Endoskopijos eiga yra aiški ir standartizuota, tačiau pacientui ji atrodo baugi tik iki pirmo karto. Tyrimas dažniausiai trunka 5–15 minučių.

  1. Pacientas paguldomas ant šono.
  2. Burnos ir gerklės sritis nuskausminama specialiu purškalu.
  3. Jei reikia, skiriama sedacija – trumpas medikamentinis „miegas“.
  4. Pro burną įkišamas plonas, lankstus endoskopas su kamera.
  5. Gydytojas apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.
  6. Jei reikia, paimami audinių mėginiai (biopsija) arba pašalinami polipai.

Pacientas dažniausiai po 30–60 minučių jau gali vykti namo, jei buvo sedacija – tą dieną vairuoti nerekomenduojama.

Kaip pasiruošti skrandžio endoskopijai

Pasiruošimas endoskopijai yra labai svarbus – tik tinkamai paruoštas pacientas užtikrina, kad tyrimas bus saugus ir informatyvus. Svarbiausia taisyklė – prieš procedūrą skrandis turi būti tuščias, kad gydytojas matytų gleivinę be maisto likučių.

Laikas iki procedūrosKą reikia darytiKodėl svarbu
1 diena priešVenkite riebaus, sunkiai virškinamo maisto. Vakarienė turėtų būti lengva – sriuba, košė, jogurtas.Sumažina riziką, kad likučiai trukdys tyrimui.
6–8 val. priešNevalgykite jokio maisto.Tuščias skrandis užtikrina tyrimo tikslumą ir sumažina vėmimo riziką.
2–4 val. priešNevartokite skysčių, išskyrus mažą gurkšnį vandens, jei reikia užgerti vaistą.Skysčiai gali apsunkinti tyrimą ir padidinti aspiracijos riziką.
Prieš atvykstantPraneškite gydytojui apie vartojamus vaistus: kraują skystinančius, insuliną, antihipertenzinius, antidepresantus.Kai kuriuos vaistus gali tekti koreguoti arba vartoti kitokiu režimu.
Tyrimo dienąAteikite su palydovu, jei planuojama sedacija. Nevairuokite bent 12–24 valandas po jos.Saugumo priemonė – sedacija slopina reakcijas.

Skrandžio endoskopijos privalumai ir rizikos

Kaip ir kiekviena medicininė procedūra, endoskopija turi aiškią naudą, bet kartu – ir tam tikrą riziką. Suprasti abu aspektus svarbu, kad pacientas jaustųsi užtikrintas.

Privalumai

  • Tiesioginė apžiūra: gydytojas mato realią gleivinę, ne tik vaizdus iš rentgeno ar ultragarso.
  • Ankstyva diagnostika: galima aptikti uždegimą, opas, polipus, ikivėžinius pakitimus.
  • Biopsija vietoje: audinių mėginiai padeda patvirtinti diagnozę.
  • Gydomosios galimybės: polipų pašalinimas, kraujavimo stabdymas, svetimkūnio išėmimas.
  • Greitis: tyrimas trunka 5–15 minučių, atsakymai dažnai aiškūs iš karto.

Galimos rizikos

  • Diskomfortas: pykinimas, gerklės skausmas, vidutinė sedacijos įtaka.
  • Retos komplikacijos: kraujavimas po biopsijos ar polipo šalinimo.
  • Labai retos komplikacijos: stemplės ar skrandžio sienelės pažeidimas (perforacija).
  • Sedacijos rizikos: kvėpavimo slopinimas, kraujospūdžio svyravimai (ypač vyresniems pacientams).
  • Psichologinis barjeras: baimė prieš procedūrą, kuri dažnai būna didesnė nei realūs pojūčiai.

„Endoskopija yra viena saugiausių diagnostinių procedūrų. Rimtos komplikacijos pasitaiko itin retai, mažiau nei 1 atvejis iš tūkstančio,“ – pabrėžia dr. Mario Pellicano.

Kaip atrodo procedūros diena: žingsnis po žingsnio

Kad nerimo būtų mažiau, pravartu žinoti, kas jūsų laukia vizito metu. Procedūros eiga yra aiški, viskas atliekama pagal standartą.

Šie žingsniai padės suprasti, kaip vyksta skrandžio endoskopija nuo atvykimo iki išėjimo iš gydymo įstaigos.
  1. Registracija ir pokalbis

    Atvykus gydytojas ar slaugytoja dar kartą paklausia apie jūsų ligas, vaistus, alergijas. Tai paskutinis šansas paminėti viską, kas svarbu.

  2. Pasiruošimas procedūrai

    Burna ir gerklė nuskausminama specialiu purškalu. Jei numatyta sedacija, įvedamas kateteris vaistams.

  3. Endoskopo įvedimas

    Jūs gulite ant kairiojo šono, tarp dantų dedamas kandiklis. Endoskopas lėtai įvedamas per burną į stemplę ir skrandį.

  4. Apžiūra ir mėginių paėmimas

    Gydytojas atidžiai apžiūri gleivinę. Jei reikia, paimami audinių mėginiai (biopsija) ar pašalinami polipai.

  5. Po procedūros

    Pasibaigus tyrimui stebima jūsų būklė. Jei buvo sedacija, rekomenduojama pailsėti 30–60 min. ir neplanuoti vairavimo.

Visa procedūra paprastai trunka 5–15 minučių, tačiau su pasiruošimu ir poilsio laiku gydymo įstaigoje galite užtrukti iki 2 valandų.

Žmonių patirtys

„Labiausiai bijojau, kad bus skausminga, bet su sedacija nieko nejutau. Po pusvalandžio jau gėriau arbatą.“ – Laura, 34 m.

„Gydytojas rado opą, paėmė biopsiją. Procedūra užtruko gal 10 minučių. Džiaugiuosi, kad neišsisukinėjau – dabar žinau, ką gydyti.“ – Tomas, 48 m.

DUK

Ar endoskopija skauda?
Ne, procedūra nėra skausminga. Galimas tik diskomfortas gerklėje, kurį sumažina purškalas arba sedacija.
Kiek laiko negalima valgyti po tyrimo?
Jei buvo naudota vietinė nejautra, rekomenduojama nevalgyti bent 1 valandą, kol praeis tirpimas. Jei atlikta biopsija, gydytojas gali rekomenduoti vengti karšto maisto kelias valandas.
Kada gaunama tyrimo išvada?
Paprastai gydytojas pateikia pirminę išvadą iškart. Jei paimta biopsija, histologijos atsakymų gali tekti laukti 5–10 dienų.
Ar reikia kartoti endoskopiją?
Jei randama opa, polipas ar uždegimas, gydytojas gali paskirti kontrolinę endoskopiją po kelių mėnesių. Jei nustatoma rimtesnė patologija, kontrolė gali būti dažnesnė.
Ar galima atlikti endoskopiją nėštumo metu?
Nėštumo metu endoskopija atliekama tik būtinais atvejais, kai kiti tyrimai nepakankami. Sprendimas priimamas individualiai kartu su gydytoju.

Pasidalinti Straipsnį

Jankauskienė Julija
Daugiau straipsnių Parengė

Jankauskienė Julija

Nuo 1992 m., pradėjusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, supratau, kad man artimiausia kryptis – sveikatos ir mokslo temos. Nuo pat studijų laikų mano darbas sukasi apie tai, kaip sudėtingą medicininę informaciją paversti suprantamu, plačiajai auditorijai prieinamu pasakojimu.Per ilgus metus dirbdama su sveikatos turiniu susiformavau aiškią profesinę filosofiją: rinktis tik patikimus šaltinius, remtis įrodymais pagrįsta informacija ir sąmoningai vengti sensacijų bei clickbait’o. Esu rengusi ir redagavusi įvairius sveikatos tekstus – nuo populiarių aiškinamųjų straipsnių iki publikacijų, paremtų mokslinių tyrimų išvadomis, dirbdama kartu su gydytojais ir skirtingų sričių specialistais.Šiuo metu dirbu sveikatos turinio redaktore. Mano pagrindinės temos – ligų profilaktika, gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir naujausių mokslo žinių paaiškinimas paprasta, kasdiene kalba. Man svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų faktus, bet ir suprastų, iš kur jie kyla, kokios yra jų ribos ir kaip šią informaciją galima pritaikyti realiame gyvenime.Profesinėje veikloje man svarbiausia – aiškumas, tikslumas ir pagarba skaitytojui. Esu įsitikinusi, kad kokybiškas žurnalistinis darbas sveikatos temose gali padėti mažinti baimę, dezinformaciją ir mitus, o gerai parašytas tekstas kartais prilygsta trumpai, bet prasmingai konsultacijai gydytojo kabinete.

Kiti straipsniai

Ką daryti sustojus skrandžiui
Ankstesnis

Ką daryti sustojus skrandžiui? Kada tai pavojinga ir kaip padėti sau

kaip daryti ausies kompresą
Kitas

Kaip daryti ausies kompresą: saugūs būdai ir patarimai

Kitas
kaip daryti ausies kompresą
2025 2 spalio

Kaip daryti ausies kompresą: saugūs būdai ir patarimai

Ankstesnis
2025 2 spalio

Ką daryti sustojus skrandžiui? Kada tai pavojinga ir kaip padėti sau

Ką daryti sustojus skrandžiui

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    NAUJIENOS IŠ INTERNETO

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Varpos niežėjimas: galimos priežastys ir kada kreiptis į gydytoją
    Makšties niežėjimas: dažniausios priežastys ir gydymas
    Vaistai nuo depresijos: rūšys, veikimas, šalutinis poveikis ir kada jie reikalingi
    Dermatofibromos šalinimas: kada reikia, kaip atliekama ir ko tikėtis po procedūros

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo: kas gali padėti ir kada būti atsargiems
    Celiulito gydymas namuose: kas realiai padeda?
    Kaip gydyti erekcijos sutrikimus naudojant liaudies mediciną?
    Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo

    Mityba

    Dirgliosios žarnos sindromas ir mityba: ką valgyti, kad sumažėtų simptomai
    Ką valgyti sergant dispepsija? Mityba ir patarimai
    Ar veiksmingas endometriozės gydymas vaistažolėmis?
    Mityba sergant ezofagitu: ką galima ir ko negalima valgyti?

    Patarimai

    Difterijos skiepas: kada jis reikalingas, veiksmingumas ir šalutinis poveikis
    Kaip gydyti depresiją pačiam: ką galima daryti savarankiškai
    Skiepai nuo erkinio encefalito vaikams: ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų skiepų?
    Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Straipsniai
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Kada pėdų niežėjimas laikomas normaliu, o kada – ne? Ne kiekvienas pėdų ar padų niežėjimas reiškia sveikatos problemą. Tam tikrose situacijose šis pojūtis yra gana įprastas ir dažniausiai praeina savaime, kai pašalinama jį sukėlusi priežastis. Pėdų niežėjimas dažnai laikomas normaliu, jei jis yra trumpalaikis ir pasireiškia po konkrečių situacijų. Pavyzdžiui, po ilgos dienos avint uždarą avalynę, kai pėdos prakaituoja ir oda tampa jautresnė. Taip pat niežulys gali atsirasti po karšto dušo ar vonios, kai oda išsausėja ir trumpam tampa labiau dirgli. Šaltuoju metų laiku pėdos neretai niežti dėl sausos odos. Tokiu atveju diskomfortas sumažėja pradėjus reguliariai drėkinti pėdų odą ir pakeitus kasdienius įpročius. Jei niežėjimas pasireiškia abiejose pėdose ir nėra lydimas bėrimo, paraudimo ar skausmo, dažniausiai jis nėra pavojingas. Vis dėlto yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei niežėjimas trunka kelias savaites ar net mėnesius, stiprėja, pasireiškia tik vienoje pėdoje arba kartu atsiranda ryškūs odos pokyčiai, tai jau gali signalizuoti apie infekciją ar kitą sutrikimą. Taip pat svarbu sunerimti, jei niežulį lydi deginimas, skausmas, įtrūkimai ar šlapiavimas tarp pirštų. Tokiais atvejais pėdų niežėjimas dažniausiai nėra „normalus“ reiškinys ir reikalauja tikslesnio įvertinimo bei tinkamo gydymo.
    Straipsniai
    Pėdų ir padų niežėjimas: kodėl taip nutinka?
    Ką apie niežtinčią nosį sako prietarai? Niežtinti nosis nuo seno minima liaudies prietaruose ir tikėjimuose. Dar prieš atsirandant medicininiams paaiškinimams žmonės bandė suprasti kūno signalus per kasdienius įvykius, emocijas ir socialinius santykius. Todėl nosies niežėjimas dažnai buvo aiškinamas ne kaip fizinis simptomas, o kaip tam tikras ženklas. Vienas labiausiai paplitusių prietarų teigia, kad niežtinti nosis pranašauja naujienas ar netikėtą susitikimą. Kai kuriose kultūrose manoma, jog tai gali reikšti, kad netrukus sulauksite svečių arba būsite apie ką nors kalbami. Tokie aiškinimai dažnai siejami su nosimi kaip „jutimo“ organu, kuris esą pirmasis pajunta artėjančius pokyčius. Kiti prietarai sieja nosies niežėjimą su emocijomis ar konfliktais. Pavyzdžiui, sakoma, kad jei niežti nosies galiukas, gali kilti ginčas ar nemalonus pokalbis. Jei niežėjimas juntamas nosies šonuose, tai kartais aiškinama kaip artėjančios linksmesnės naujienos ar net šventė. Svarbu suprasti, kad tokie aiškinimai neturi mokslinio pagrindo, tačiau jie išliko kaip kultūrinė tradicija. Žmonės neretai prisimena prietarus tada, kai medicininė priežastis atrodo neaiški arba kai simptomas praeina taip pat staiga, kaip ir atsirado. Mediciniškai žvelgiant, prietarai gali būti vertinami kaip bandymas suteikti prasmę kūno pojūčiams. Vis dėlto, jei nosies niežėjimas kartojasi ar trunka ilgai, svarbiau ieškoti realios priežasties, o ne remtis simboliniais aiškinimais.
    Straipsniai
    Ką reiškia, kai niežti nosį: medicininės priežastys ir prietarai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai