Gripas – tai ne paprastas peršalimas, o ūminė virusinė infekcija, kuri kasmet sukelia tūkstančius hospitalizacijų ir komplikacijų atvejų. Nors dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, tam tikroms grupėms gripas gali būti pavojingas – sukelti plaučių uždegimą, širdies komplikacijas ar net gyvybei grėsmingas būkles.
Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių prevencijos priemonių. Vakcina nuo gripo padeda organizmui iš anksto pasiruošti susidūrimui su virusu ir sumažina tiek susirgimo riziką, tiek ligos sunkumą. Kadangi gripo virusas nuolat kinta, skiepytis rekomenduojama kasmet.
„Skiepai nuo gripo reikšmingai sumažina sunkių komplikacijų ir hospitalizacijos riziką.“ – dr. William Schaffner, infekcinių ligų specialistas
- Kada skiepytis? – Geriausia rugsėjį–lapkritį, prieš prasidedant gripo sezonui.
- Kam rekomenduojama? – Senjorams, nėščiosioms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
- Ar saugu? – Taip, vakcina laikoma saugia ir nuolat stebima.
- Ar galima susirgti po skiepo? – Ne, vakcina negali sukelti gripo, bet gali pasireikšti lengvi šalutiniai reiškiniai.
- Kiek laiko galioja apsauga? – Apie vieną sezoną, todėl skiepytis reikia kasmet.
Kaip veikia vakcina nuo gripo?
Vakcina nuo gripo sudėtyje turi inaktyvuotų arba susilpnintų viruso dalių, kurios negali sukelti ligos, tačiau skatina imuninės sistemos atsaką. Organizmas „išmoksta“ atpažinti virusą ir, susidūręs su juo realybėje, greičiau ir efektyviau jį neutralizuoja.
Imunitetas susiformuoja per maždaug 10–14 dienų po skiepo. Todėl rekomenduojama skiepytis dar iki prasidedant aktyviam viruso plitimui.
Kiekvienais metais vakcinos sudėtis atnaujinama pagal prognozuojamas viruso padermes. Būtent dėl to skiepai nuo gripo reikalingi kasmet – praėjusių metų vakcina gali būti nepakankamai veiksminga prieš naujas viruso formas.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Optimalus laikas skiepams nuo gripo – ankstyvas ruduo, dažniausiai rugsėjis–lapkritis. Tai leidžia organizmui suformuoti imunitetą iki aktyvaus viruso plitimo, kuris Lietuvoje paprastai prasideda gruodžio–sausio mėnesiais.
Imunitetas po vakcinacijos susiformuoja per maždaug 10–14 dienų. Todėl svarbu nelaukti, kol aplinkoje jau daug sergančiųjų. Vis dėlto, jei sezonas jau prasidėjo, skiepytis vis tiek verta – apsauga susidarys ir vėliau.
| Laikas | Rekomendacija | Kodėl svarbu? |
|---|---|---|
| Rugsėjis–spalis | Optimalus laikotarpis | Imunitetas susiformuoja iki sezono piko |
| Lapkritis–gruodis | Vis dar tinkamas metas | Sezonas dažniausiai tik prasideda |
| Sausis–vasaris | Galima skiepytis | Apsauga svarbi, jei virusas dar cirkuliuoja |
Kam ypač reikalingi skiepai nuo gripo?
Nors vakcina rekomenduojama visiems vyresniems nei 6 mėnesių asmenims, tam tikroms grupėms ji ypač svarbi. Šios grupės turi didesnę komplikacijų, hospitalizacijos ar net mirties riziką.
Skiepai ypač rekomenduojami vyresniems nei 65 metų žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie kasdien kontaktuoja su pacientais.
| Grupė | Kodėl svarbu skiepytis? |
|---|---|
| Senjorai (65+) | Didesnė plaučių uždegimo ir komplikacijų rizika |
| Nėščiosios | Apsauga mamai ir kūdikiui |
| Vaikai (6 mėn.–5 m.) | Greitesnis komplikacijų vystymasis |
| Sergantys lėtinėmis ligomis | Padidėjusi sunkių pasekmių tikimybė |
| Medikai | Apsaugo save ir pacientus |
Ar skiepai nuo gripo saugūs?
Vakcina nuo gripo laikoma saugia ir yra naudojama dešimtmečius. Prieš patvirtinimą ji pereina griežtus klinikinius tyrimus, o po įvedimo į rinką jos saugumas nuolat stebimas. Didžioji dalis žmonių po skiepo nejaučia jokių reikšmingų šalutinių reiškinių.
Dažniausiai pasitaikantys poveikiai yra lengvi ir trumpalaikiai. Tai gali būti paraudimas ar skausmas dūrio vietoje, nedidelė temperatūra ar bendras nuovargis. Šie simptomai paprastai praeina per 1–2 dienas ir rodo, kad imuninė sistema reaguoja.
Sunkios alerginės reakcijos yra labai retos. Jos dažniausiai pasireiškia per pirmąsias minutes po skiepo, todėl vakcinacija atliekama sveikatos priežiūros įstaigoje, kur galima suteikti skubią pagalbą.
„Gripo vakcinos saugumas yra gerai ištirtas ir nuolat stebimas tarptautiniu mastu.“ – dr. William Schaffner
Ar galima susirgti gripu po skiepo?
Dažnas mitas – kad po vakcinos galima „susirgti gripu“. Inaktyvuota vakcina negali sukelti gripo, nes joje nėra gyvo viruso, galinčio daugintis organizme.
Vis dėlto kai kurie žmonės po skiepo gali jausti lengvą temperatūros pakilimą ar bendrą silpnumą. Tai nėra gripas, o normali imuninės sistemos reakcija.
Kartais žmogus suserga netrukus po vakcinacijos todėl, kad:
- užsikrėtė dar prieš susiformuojant imunitetui,
- susidūrė su kita virusine infekcija,
- vakcinos sudėtis neatitiko cirkuliuojančios viruso padermės 100 %.
Net jei susirgimas įvyksta, vakcina dažniausiai sumažina ligos sunkumą ir komplikacijų riziką.
Kada nerekomenduojama skiepytis?
Absoliučių kontraindikacijų gripo vakcinai yra labai nedaug. Skiepai paprastai nerekomenduojami asmenims, kuriems anksčiau pasireiškė sunki alerginė reakcija į gripo vakciną ar jos sudedamąsias dalis.
Jei žmogus šiuo metu serga ūmine liga su aukšta temperatūra, skiepijimą rekomenduojama atidėti, kol būklė stabilizuosis.
Sprendimas visada turėtų būti priimamas pasitarus su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų ar alergijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia skiepytis kiekvienais metais?
Ar galima skiepytis nėštumo metu?
Ar skiepai 100 % apsaugo nuo gripo?
Kiek laiko trunka apsauga po skiepo?
Ar galima skiepytis, jei turiu lėtinę ligą?
Ar vaikai gali būti skiepijami nuo gripo?
