Skausmas širdies plote dažnai kelia baimę — pirmoji mintis, kad tai infarktas ar kita širdies liga. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai tokį diskomfortą sukelia psichologinės priežastys, ypač depresija, stresas ar nerimo sutrikimai. Skirtingai nei tikras širdies skausmas, depresijos sukeltas skausmas nėra tiesiogiai susijęs su fiziniu krūviu ar kraujotakos problemomis — jis kyla dėl emocinio ir nervinio išsekimo.
Kas tai? – Krūtinės ar širdies ploto skausmas, atsirandantis dėl emocinės įtampos, streso ar depresijos, o ne dėl širdies raumens pažeidimo.
Kaip pasireiškia? – Spaudimas, deginimas ar veržimas krūtinėje, dažnai lydimas nerimo, miego sutrikimų, liūdesio.
Kaip atskirti nuo širdies ligų? – Psichogeninis skausmas nėra susijęs su fiziniu krūviu, nepraeina nuo nitroglicerino, bet stiprėja emocinio streso metu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją? – Jei skausmas stiprus, naujai atsiradęs ar kartu su dusuliu, būtina atmesti širdies ligas.
Kaip gydoma? – Derinant psichoterapiją, poilsį, kvėpavimo technikas ir, jei reikia, gydytojo paskirtus vaistus nuo depresijos ar nerimo.
Kaip depresija sukelia skausmą širdies plote
Depresija – tai ne tik emocinis, bet ir fiziologinis sutrikimas, kuris veikia visą organizmą. Kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, liūdesį ar nerimą, keičiasi nervų sistemos veikla, hormonų pusiausvyra ir raumenų įtampa. Visa tai gali sukelti labai tikrovišką, fizinį skausmą širdies srityje, nors širdies raumuo iš tiesų būna sveikas.
Šis reiškinys vadinamas psichosomatiniu skausmu – kai emocijos pasireiškia per kūną.
Nervų sistemos reakcija į emocinį stresą
Kai žmogus patiria depresiją ar nerimą, aktyvuojama simpatinė nervų sistema – organizmas pereina į „kovok arba bėk“ būseną.
Širdis plaka greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o krūtinės raumenys įsitempia. Dėl to atsiranda spaustas, deginantis ar maudžiantis skausmas širdies plote.
Ilgalaikė įtampa lemia raumenų spazmus, ypač tarpšonkauliniuose raumenyse, kurie gali imituoti širdies ligų simptomus.
„Depresijos metu organizmas gyvena nuolatinėje įtampos būsenoje. Širdis reaguoja ne todėl, kad serga, o todėl, kad visą laiką siunčiami streso signalai.“ – dr. Maria Jensen
Hormonų disbalansas
Depresija sutrikdo hormonų, tokių kaip kortizolis, adrenalinas ir serotoninas, pusiausvyrą.
Kai kortizolio lygis nuolat aukštas, kraujagyslės susiaurėja, o širdis gauna mažiau deguonies – atsiranda veržimo ar sunkumo pojūtis krūtinėje.
Be to, sumažėjęs serotonino kiekis blogina nuotaiką, miegą ir skausmo suvokimą – žmogus tampa jautresnis net menkiausiam diskomfortui.
„Kai nervų sistema pervargsta, kūnas pradeda kalbėti už žmogų. Širdies skausmas tokiu atveju – ne kūno, o sielos pagalbos šauksmas.“ – dr. Leon Fischer
Raumenų įtampa ir kvėpavimo pokyčiai
Depresijos metu žmonės dažnai kvėpuoja paviršutiniškai, sulaiko orą arba nuolat jaučia „gumulo jausmą“ krūtinėje.
Dėl to raumenys, esantys aplink širdį ir tarp šonkaulių, nuolat įsitempę – tai sukelia skausmą, spaudimą ar deginimą širdies srityje.
Kartais šis pojūtis plinta į petį, kaklą ar ranką, todėl klaidingai manoma, kad tai širdies priepuolio požymiai.
Depresijos sukelto širdies skausmo intensyvumas gali kisti nuo lengvo diskomforto iki stipraus spaudimo, tačiau paprastai jis nėra susijęs su fiziniu krūviu. Jis sustiprėja esant stresui, nerimui ar liūdesiui, o fizinio poilsio metu – sumažėja.
Kaip atskirti depresijos sukeltą skausmą nuo širdies ligų
Depresijos sukeliamas širdies skausmas ir tikros širdies ligos simptomai dažnai atrodo panašiai – veržiantis skausmas krūtinėje, nerimas, dusulys. Tačiau tarp šių būklių yra keli aiškūs skirtumai, kurie padeda atpažinti tikrąją priežastį.
Skirtumus lemia ne tik skausmo pobūdis, bet ir situacijos, kuriomis jis atsiranda, bei organizmo reakcija į fizinį krūvį ar emocinį stresą.
| Požymis | Širdies ligos skausmas | Depresijos / psichogeninis skausmas |
|---|---|---|
| Kada atsiranda | Dažniausiai fizinio krūvio metu – lipant laiptais, po valgio ar emocinio streso akimirką. | Paprastai ramybės metu, sustiprėja nerimo ar liūdesio laikotarpiais. |
| Skausmo pobūdis | Aštrus, spaudžiantis ar deginantis skausmas, galintis plisti į kairę ranką ar kaklą. | Maudžiantis, spaudžiantis, be aiškios lokalizacijos, kartais „migruojantis“ ar nuolatinis pojūtis. |
| Trukmė | Trunka 5–15 minučių, praeina pailsėjus ar pavartojus nitroglicerino. | Gali tęstis valandas ar net dienas, dažnai nepraeina nuo vaistų nuo širdies. |
| Papildomi simptomai | Dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, silpnumas. | Nerimas, miego sutrikimai, nuovargis, emocinis jautrumas, verksmingumas. |
| Tyrimų rezultatai | EKG, kraujo ar echoskopijos tyrimai rodo pokyčius širdies veikloje. | Tyrimai būna normalūs – širdis anatomiškai sveika, pažeidimų nenustatoma. |
Kaip gydyti psichogeninį širdies skausmą
Depresijos sukeltas širdies skausmas nėra įsivaizduojamas — jis realus, bet kyla dėl nervų sistemos disbalanso, raumenų įtampos ir emocinio nuovargio. Todėl gydymas turi būti kompleksinis: derinantis psichologinę pagalbą, gyvenimo būdo keitimą ir, jei reikia, vaistus.
Tikslas – ne tik pašalinti skausmą, bet ir atkurti emocinę pusiausvyrą, kad kūnas nebereaguotų į stresą per fizinį diskomfortą.
Psichoterapija ir emocinė pagalba
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – psichoterapija. Kalbėjimas su specialistu padeda išsiaiškinti, kas sukelia emocinį skausmą ir kodėl jis pasireiškia fiziškai. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ypač veiksminga, nes padeda pakeisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokyti kūną reaguoti ramiau.
Kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimas
Kvėpavimas yra tiesioginė jungtis tarp proto ir kūno. Lėtas, gilus kvėpavimas mažina nervinės sistemos įtampą ir padeda atpalaiduoti krūtinės raumenis.
Rekomenduojama kasdien bent 5–10 minučių atlikti diafragminį kvėpavimą – lėtai įkvėpti pro nosį, trumpai sulaikyti orą ir iškvėpti pro burną.
Prie to galima pridėti mindfulness meditaciją, lengvą jogą ar pasivaikščiojimus gamtoje – viskas, kas padeda atpalaiduoti mintis, mažina ir skausmo intensyvumą.
Vaistai ir medicininė pagalba
Kai depresijos simptomai stiprūs, gydytojas gali skirti antidepresantus ar raminamuosius vaistus.
Šie medikamentai padeda subalansuoti neurotransmiterių veiklą ir sumažinti kūno įtampą.
Vaistai parenkami individualiai – dažniausiai tai SSRI grupės preparatai (pvz., sertralinas, escitalopramas) arba trumpalaikiai anksiolitikai.
Svarbu – nepradėti gydymo savarankiškai, nes netinkamas vaistų pasirinkimas gali pabloginti būklę.
Gyvenimo būdo korekcija
| Veiksnys | Ką daryti | Kodėl svarbu |
|---|---|---|
| Miegas | Stenkitės miegoti 7–8 valandas per parą, laikykitės pastovaus miego režimo ir venkite ekranų prieš miegą. | Poilsis leidžia nervų sistemai atsigauti, mažina įtampą ir širdies plakimo pojūtį. |
| Mityba | Rinkitės subalansuotą maistą, turtingą magniu, omega-3 riebalų rūgštimis ir B grupės vitaminais. | Šios medžiagos palaiko nervų sistemos veiklą ir mažina nerimo simptomus. |
| Judėjimas | Reguliariai vaikščiokite, plaukite ar atlikite lengvus tempimo pratimus bent 30 minučių per dieną. | Fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą ir mažina širdies srities raumenų įtampą. |
| Socialinis kontaktas | Bendraukite su artimaisiais, draugais ar prisijunkite prie palaikymo grupės. | Socialinė parama mažina vienišumo jausmą ir padeda emociniam atsigavimui. |
Kada kreiptis į gydytoją dėl skausmo širdies plote
| Skausmo tipas | Požymiai | Ką daryti | Ar pavojinga? |
|---|---|---|---|
| Psichogeninis (depresijos sukeltas) | Skausmas ar spaudimas širdies srityje, dažnai be aiškios priežasties. Atsiranda streso metu, nebūna susijęs su fiziniu krūviu. Gali lydėti nerimas ar liūdesys. | Pasitarti su šeimos gydytoju ar psichologu, skirti laiko poilsiui, praktikuoti kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas. | Nepavojinga, bet reikia emocinės pagalbos |
| Fizinės kilmės (širdies liga) | Spaudžiantis ar deginantis skausmas, atsirandantis fizinio krūvio metu, plintantis į kairę ranką ar kaklą. Gali lydėti dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas. | Nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą – tai gali būti širdies priepuolio požymis. | Labai pavojinga, reikalinga skubi pagalba |
| Mišrus (emocinis + fizinis stresas) | Skausmas pasireiškia tiek streso, tiek fizinio krūvio metu. Gali būti lydimas padidėjusio širdies ritmo, nuovargio ir įtampos jausmo. | Rekomenduojama išsitirti širdį ir pasitarti su psichiatru ar psichoterapeutu dėl galimo streso poveikio. | Reikalinga išsami diagnostika |
Dažniausiai užduodami klausimai Ar skausmas širdies srityje visada reiškia širdies ligą?
Ne visada. Dažnai šis skausmas kyla dėl streso, emocinės įtampos ar depresijos. Tokiais atvejais jis nėra pavojingas, bet rodo, kad organizmui reikia poilsio ir emocinio balanso. Kaip atskirti psichogeninį skausmą nuo infarkto?
Infarkto metu skausmas dažniausiai būna labai stiprus, plinta į kairę ranką ar kaklą, lydi dusulys, prakaitavimas, pykinimas. Psichogeninis skausmas pasireiškia ramybės metu, gali būti maudžiantis ar spaudžiantis, be aiškios lokalizacijos. Ar depresijos sukeltas skausmas pavojingas?
Fiziškai – ne, tačiau jis signalizuoja apie psichinį nuovargį ir emocinę perkrovą. Negydoma depresija gali bloginti imunitetą, miegą ir bendrą sveikatą. Kada kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas atsirado staiga, yra stiprus arba jį lydi dusulys, prakaitavimas, pykinimas – nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Jei skausmas tęsiasi be aiškios fizinės priežasties, verta pasikonsultuoti su psichiatru ar psichologu. Ar padeda vaistai nuo depresijos?
Taip, kai skausmas kyla dėl emocinių priežasčių, gydytojo paskirti antidepresantai gali sumažinti tiek psichologinį, tiek fizinį diskomfortą. Gydymas visada derinamas su psichoterapija. Ar galima gydytis savarankiškai?
Ne. Nors kvėpavimo pratimai ir poilsis padeda, be tinkamos diagnostikos galima pražiūrėti rimtą širdies ligą. Todėl pirmiausia būtina išsitirti. Ar fizinis aktyvumas saugus, jei skauda širdies plote?
Lengvas fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai, joga – saugus ir net rekomenduojamas. Tačiau prieš pradedant intensyvesnę veiklą svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar skausmas širdies srityje visada reiškia širdies ligą?
Kaip atskirti psichogeninį skausmą nuo infarkto?
Ar depresijos sukeltas skausmas pavojingas?
Kada kreiptis į gydytoją?
Ar padeda vaistai nuo depresijos?
Ar galima gydytis savarankiškai?
Ar fizinis aktyvumas saugus, jei skauda širdies plote?
Kiti straipsniai
