Skausmas širdies srityje įkvepiant gali atrodyti pavojingas, nes pirmoji mintis, kuri kyla daugeliui žmonių, – „tai turbūt širdis“. Tačiau tokio tipo skausmas nebūtinai reiškia širdies ligą. Dažnai jis atsiranda dėl kvėpavimo sistemos, raumenų, stuburo ar nervų dirginimo, o ne dėl pačios širdies veiklos sutrikimų.
Vis dėlto svarbu atskirti, kada skausmas įkvėpiant yra laikinas ir susijęs su raumenų įtampa, o kada jis gali rodyti rimtą širdies ar plaučių problemą.
Kas tai? – Skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, atsirandantis įkvėpimo metu, galintis būti susijęs su širdies, plaučių, raumenų ar nervų sistemomis.
Dažniausios priežastys: – Tarpšonkauliniai raumenų spazmai, kvėpavimo takų uždegimas, plaučių pleuritas, nervų dirginimas ar emocinė įtampa.
Kada pavojinga? – Jei skausmą lydi dusulys, mėlynuojančios lūpos, prakaitavimas ar staigus silpnumas.
Kada nepavojinga? – Kai skausmas atsiranda tik giliai kvėpuojant, po fizinio krūvio ar ilgo sėdėjimo.
Ką daryti? – Stebėti simptomus, vengti pervargimo, o jei skausmas stiprėja ar kartojasi – kreiptis į gydytoją.
Dažniausios skausmo širdies plote įkvepiant priežastys
Kai skausmas atsiranda įkvepiant, tai nereiškia, kad problema visada susijusi su širdimi.
Šis pojūtis dažniausiai kyla dėl kvėpavimo sistemos ar raumenų įtampos, tačiau kartais tai gali būti ir širdies arba nervų sistemos signalas.
| Priežastis | Požymiai | Ką daryti | Rizikos lygis |
|---|---|---|---|
| Tarpšonkaulinių raumenų įtampa | Skausmas jaučiamas įkvepiant ar judant, sustiprėja spaudžiant krūtinę. Dažnai po fizinio krūvio ar streso. | Pailsėkite, naudokite šilumos kompresus, atlikite lengvus tempimo pratimus. Jei skausmas trunka ilgiau – kreipkitės į gydytoją. | Maža rizika |
| Pleuritas (plaučių dangalų uždegimas) | Aštrus, duriantis skausmas, stiprėjantis kvėpuojant ar kosint. Gali būti karščiavimas, silpnumas. | Kreipkitės į gydytoją – gali reikėti antibiotikų ar priešuždegiminio gydymo. | Didelė rizika |
| Širdies išemija ar krūtinės angina | Spaudžiantis skausmas, plintantis į kairę ranką ar žandikaulį. Kartais stiprėja įkvepiant, lydimas dusulio ar prakaitavimo. | Skubiai kvieskite greitąją pagalbą (112). Tai gali būti širdies priepuolio požymis. | Labai pavojinga |
| Stuburo ar nervų šaknelių dirginimas | Skausmas stiprėja keičiant padėtį, judant ar giliai kvėpuojant. Gali plisti į šoną ar nugarą. | Padeda poilsis, masažas ar kineziterapija. Jei skausmas nepraeina – kreipkitės į gydytoją. | Vidutinė rizika |
| Stresas ir emocinė įtampa | Spaudimo ar deginimo pojūtis be aiškios fizinės priežasties. Dažnai lydi nerimas ar panikos pojūtis. | Pailsėkite, atlikite kvėpavimo pratimus, venkite įtampos ir streso šaltinių. | Maža rizika |
Kaip atskirti, ar skausmas įkvepiant kyla iš širdies, ar iš kvėpavimo sistemos
Skausmas širdies plote įkvepiant gali būti apgaulingas, nes tiek širdies, tiek plaučių ar raumenų ligos gali sukelti panašų pojūtį. Tačiau iš tiesų šie skausmai skiriasi savo pobūdžiu, trukme ir lydinčiais simptomais.
| Požymis | Širdies skausmas | Kvėpavimo sistemos skausmas |
|---|---|---|
| Kada atsiranda | Dažniausiai fizinio krūvio metu, po streso ar emocinės įtampos. Nepaveikiamas kvėpavimo judesių. | Stiprėja giliai kvėpuojant, kosint ar čiaudint. Gali pasireikšti po peršalimo ar infekcijos. |
| Skausmo pobūdis | Spaudžiantis, veržiantis, gali plisti į kairę ranką ar kaklą. Tarsi „svoris ant krūtinės“. | Aštrus, duriantis ar deginantis skausmas vienoje krūtinės pusėje. Dažnai priklauso nuo kvėpavimo gylio. |
| Trukmė | Trumpas (5–15 min.) ir praeina pailsėjus ar pavartojus nitroglicerino. | Gali tęstis kelias dienas ar ilgiau, sustiprėja fizinio aktyvumo ar kosulio metu. |
| Lydintys simptomai | Dusulys, prakaitavimas, pykinimas, silpnumas, kartais – mirties baimės jausmas. | Karščiavimas, kosulys, dusulys įkvėpimo metu, pavargimo jausmas. |
| Tyrimų rezultatai | EKG, echoskopija ar kraujo tyrimai rodo širdies veiklos pokyčius. | Plaučių rentgenas ar kraujo tyrimai rodo uždegimą ar infekciją. |
Ką daryti, kai skauda širdies plote įkvepiant
Kai įkvėpimo metu juntamas skausmas širdies srityje, svarbiausia – nepulti į paniką, bet įvertinti, ar situacija pavojinga. Dalis atvejų yra visiškai nepavojingi, pavyzdžiui, raumenų ar nervų įtampa, tačiau kai kurie simptomai gali būti pirmieji rimtos ligos požymiai.
| Situacija | Ką daryti | Kodėl tai svarbu | Rizikos lygis |
|---|---|---|---|
| Skausmas aštrus, juntamas tik įkvėpimo metu | Pailsėkite, venkite staigių judesių, atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Padeda šilumos kompresas. | Dažniausiai tai raumenų ar nervų dirginimas – laikina būklė, kuri praeina savaime. | Maža rizika |
| Skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą | Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112). Nevykite automobiliu patys. | Tai gali būti širdies išemijos arba infarkto požymis, kai laikas lemia gyvybę. | Labai pavojinga |
| Skausmą lydi karščiavimas, kosulys ar dusulys | Reikia gydytojo apžiūros – galimas plaučių uždegimas ar pleuritas. Nevartokite antibiotikų savarankiškai. | Infekcinės kilmės skausmas gali komplikuotis, jei laiku negydomas. | Vidutinė rizika |
| Skausmas kyla po streso ar nerimo epizodo | Pasistenkite nusiraminti, kvėpuokite lėtai, pabūkite tyloje ar gamtoje. Padeda trumpa meditacija. | Dažnai tai emocinės įtampos sukeltas spazmas – kūno reakcija į stresą. | Maža rizika |
| Skausmas kartojasi kelias dienas ar savaites | Kreipkitės į šeimos gydytoją dėl tyrimų (EKG, rentgeno, kraujo analizės). | Pasikartojantis simptomas gali rodyti širdies, plaučių ar nervų sistemos sutrikimą. | Vidutinė rizika |
Kaip atskirti skausmo kilmę
Žmogui dažnai būna sunku suprasti, ar skausmas širdies plote įkvepiant yra susijęs su širdimi, ar su kvėpavimo sistema. Abu šie pojūčiai gali būti panašūs, tačiau juos galima atskirti pagal tam tikrus požymius.
Širdies kilmės skausmas dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu arba po stipraus streso. Jis nėra susijęs su kvėpavimo judesiais – įkvepiant ar iškvepiant skausmo intensyvumas nesikeičia. Toks skausmas paprastai būna spaudžiantis, veržiantis, tarsi krūtinėje atsirastų sunkumo jausmas. Jis gali plisti į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, kartais lydi dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas ir bendras silpnumas.
Kvėpavimo sistemos sukeltas skausmas paprastai būna aštresnis, duriantis ir dažniausiai priklauso nuo kvėpavimo gylio. Įkvėpiant ar kosint skausmas sustiprėja, o ramybės metu sumažėja. Tokį diskomfortą gali lydėti kiti simptomai – karščiavimas, kosulys, dusulys ar nuovargis, ypač po infekcijos ar peršalimo.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek laiko skausmas trunka. Širdies kilmės skausmas dažniausiai yra trumpas – jis praeina pailsėjus ar pavartojus gydytojo paskirtus vaistus, pavyzdžiui, nitrogliceriną. Tuo tarpu kvėpavimo sistemos skausmas gali tęstis kelias dienas ar net savaites, kol uždegimas visiškai išnyksta.
Jei kyla abejonių, būtina atlikti tyrimus. EKG ar širdies echoskopija padeda nustatyti, ar skausmas kyla dėl širdies veiklos sutrikimų, o plaučių rentgenas ar kraujo tyrimai leidžia pamatyti, ar yra uždegimas. Jeigu skausmas priklauso nuo kvėpavimo, greičiausiai priežastis slypi plaučiuose ar raumenyse, o ne širdyje.
Dažniausiai užduodami klausimai Ar skausmas įkvepiant visada susijęs su širdimi?
Ne. Daugeliu atvejų skausmas įkvepiant kyla dėl tarpšonkaulinių raumenų įtampos, kvėpavimo takų uždegimo ar nervų sudirginimo. Širdies skausmas paprastai nepriklauso nuo kvėpavimo gylio. Kada toks skausmas yra pavojingas?
Jei skausmas stiprus, spaudžiantis, plinta į kairę ranką ar žandikaulį, jį lydi dusulys ar prakaitavimas – būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Tai gali būti širdies priepuolio požymis. Ar skausmas įkvepiant gali būti nuo plaučių?
Taip. Pleuritas, plaučių uždegimas ar net sausas kosulys gali sukelti duriantį skausmą kvėpuojant. Tokiu atveju dažnai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ar dusulys. Ką daryti, jei skauda tik giliai įkvėpus?
Tokiu atveju skausmas dažniausiai susijęs su raumenų ar nervų įtampa. Pailsėkite, atlikite kvėpavimo pratimus, stenkitės išlaikyti taisyklingą laikyseną. Jei skausmas nepraeina – kreipkitės į gydytoją. Ar gali padėti paprasti namų metodai?
Taip. Šilumos kompresai, ramus gilus kvėpavimas, vengimas streso ir lengvas fizinis aktyvumas dažnai padeda. Visgi stipraus skausmo atveju visada pasitarkite su specialistu. Ar stresas gali sukelti skausmą įkvepiant?
Taip. Streso metu žmogus kvėpuoja paviršutiniškai, krūtinės raumenys įsitempia, o tai gali sukelti skausmingą pojūtį įkvėpimo metu. Tokiais atvejais svarbu atpalaiduoti kūną ir mintis. Kada kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas kartojasi, nepraeina per kelias dienas, stiprėja ar atsiranda papildomi simptomai – dusulys, kosulys, nuovargis ar prakaitavimas. Gydytojas paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti priežastį.
Ar skausmas įkvepiant visada susijęs su širdimi?
Kada toks skausmas yra pavojingas?
Ar skausmas įkvepiant gali būti nuo plaučių?
Ką daryti, jei skauda tik giliai įkvėpus?
Ar gali padėti paprasti namų metodai?
Ar stresas gali sukelti skausmą įkvepiant?
Kada kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
