Širdies stimuliatorius ir invalidumas: kada priklauso neįgalumo grupė

Turėti širdies stimuliatorių – dar nereiškia būti neįgaliu. Stimuliatorius yra medicininis prietaisas, kuris padeda širdžiai plakti reguliariai, bet ne visiems jo turintiems žmonėms nustatomas darbingumo sumažėjimas ar neįgalumo grupė. Neįgalumas priklauso ne nuo pačio stimuliatoriaus fakto, o nuo širdies funkcijos sutrikimo laipsnio, simptomų ir gebėjimo dirbti ar savarankiškai gyventi.

Kaip paaiškina dr. Thomas K. Hauser, Europos kardiologų asociacijos narys:

„Stimuliatorius – tai ne ribojantis, o atkuriantis prietaisas. Jis padeda širdžiai dirbti efektyviau, tačiau invalidumas nustatomas tik tuomet, kai širdies funkcija lieka nepakankama net ir su šiuo prietaisu.“

Kas laikoma neįgalumu dėl širdies ligų

Neįgalumas dėl širdies ligų nustatomas tada, kai žmogaus širdies veikla yra žymiai sutrikusi ir tai riboja jo kasdienį funkcionavimą – nuo fizinės veiklos iki darbingumo ar gebėjimo pasirūpinti savimi.
Pats širdies stimuliatorius nėra liga – jis tik padeda kompensuoti širdies ritmo sutrikimus. Todėl neįgalumo grupė skiriama ne už stimuliatorių, o už širdies nepakankamumą, kardiomiopatiją, laidumo sutrikimus ar kitas patologijas, kurios išlieka net ir po gydymo.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) vertina būtent širdies funkcijos sutrikimo lygį, naudodamasi medicininių dokumentų ir klinikinių tyrimų duomenimis.

Kaip teigia prof. Robert Bonow, Šiaurės Vakarų universiteto kardiologas ir buvęs Amerikos širdies asociacijos prezidentas:

„Pacientas su stimuliatoriumi gali būti visiškai darbingas, jei jo širdies funkcija gera. Neįgalumo klausimas kyla tik tada, kai širdies siurblio funkcija išlieka ribota, o simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui.“

Ką vertina NDNT, nustatydama neįgalumą dėl širdies ligų

Vertinimas yra kompleksinis procesas, kuriame atsižvelgiama į kelis svarbius aspektus:

• Medicininiai duomenys: EKG, echokardiografijos, Holterio tyrimai, širdies ritmo analizės.
• Fiziniai simptomai: dusulys, greitas nuovargis, kojų tinimas, krūtinės skausmai, alpimai.
• Funkciniai gebėjimai: ar žmogus gali dirbti, judėti, atlikti kasdienius darbus be pagalbos.
• Gydymo efektyvumas: ar stimuliatorius pagerino širdies darbą, ar simptomai vis dar pasireiškia.
• Ligos stadija: pagal NYHA (New York Heart Association) klasifikaciją, kuri vertina širdies nepakankamumo sunkumą nuo I iki IV laipsnio.

Vertinant darbingumą, NDNT taip pat žiūri, ar žmogus gali saugiai dirbti savo profesijoje – pavyzdžiui, asmuo, turintis stimuliatorių, paprastai negali dirbti arti stiprių elektromagnetinių laukų, aukštyje ar profesijose, kuriose reikalinga nuolatinė fizinė įtampa.

Širdies nepakankamumo klasifikacija pagal NYHA

Toliau pateikiama lentelė, kuri padeda suprasti, kaip vertinamas širdies veiklos sutrikimo laipsnis ir kokią įtaką tai turi galimam neįgalumo pripažinimui.

Kaip matyti, stimuliatorius gali pagerinti gyvenimo kokybę, bet nepanaikina širdies nepakankamumo priežasties, todėl neįgalumo grupė priklauso nuo to, kiek širdies funkcija lieka sutrikusi.

Kada širdies stimuliatorius gali lemti neįgalumo grupę

Neįgalumo grupė pacientui, turinčiam širdies stimuliatorių, skiriama tik tuomet, kai širdies veikla išlieka žymiai sutrikusi, nepaisant gydymo ir stimuliatoriaus pagalbos. Kitaip tariant, pats stimuliatorius nėra invalidumo pagrindas, bet gali būti jo dalinis kriterijus, jeigu jis implantuotas dėl sunkaus, nuolat progresuojančio ritmo sutrikimo ar širdies nepakankamumo.

Kaip teigia prof. Jeroen Bax, Europos širdies nepakankamumo asociacijos narys:

„Stimuliatorius yra gydymo priemonė, o ne ligos įrodymas. Tačiau jei širdies funkcija lieka ribota net su stimuliatoriumi, tai rodo, kad pacientui gali prireikti socialinės ar fizinės pagalbos – tokiu atveju neįgalumo vertinimas tampa pagrįstas.“

Pagrindiniai atvejai, kai skiriama neįgalumo grupė

Neįgalumo grupė gali būti nustatoma šiais atvejais:

• Kai išlieka širdies nepakankamumas (II–IV NYHA klasės) – net po stimuliatoriaus implantacijos žmogus jaučia dusulį, nuovargį, fizinio krūvio netoleravimą.
• Kai širdies laidumo sutrikimai yra negrįžtami, o be stimuliatoriaus širdis negali palaikyti tinkamo ritmo.
• Kai širdies susitraukimų dažnis išlieka nestabilus arba prietaisas aktyvuojasi dažnai, rodo nuolatinį ritmo sutrikimą.
• Kai dėl širdies būklės ribojama darbinė veikla – negalima dirbti fiziškai, būti prie elektromagnetinių laukų ar atlikti pavojingų darbų.
• Kai pasireiškia susijusios komplikacijos – širdies nepakankamumo progresavimas, dažni alpimai, dusulys ramybės būsenoje.

Šiais atvejais NDNT vertina tiek stimuliatoriaus buvimą, tiek širdies būklės sunkumą – jie vertinami kartu, o ne atskirai.

Neįgalumo grupių priskyrimas pagal būklės sunkumą

Toliau pateikta lentelė apibendrina, kokiais atvejais pacientui gali būti priskirta konkreti neįgalumo grupė, kai jis turi širdies stimuliatorių.

Kaip matyti, neįgalumo grupė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į medicininius duomenis, gyvenimo kokybę ir gydymo efektyvumą.
Pacientas, turintis stimuliatorių, gali būti tiek visiškai darbingas, tiek priskirtas vienai iš grupių, jei širdis išlieka silpna ar funkcionaliai ribota.

Kaip vyksta neįgalumo vertinimas ir kokių dokumentų reikia

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) vertina kiekvieną atvejį individualiai, todėl procesas priklauso nuo širdies ligos pobūdžio, stimuliatoriaus funkcionalumo ir bendros paciento būklės. Pagrindinis tikslas – įvertinti, ar žmogus gali dirbti, kokio pobūdžio darbus gali atlikti ir ar jam reikalingos socialinės lengvatos.

Pasak dr. Peter Weiss, JAV Nacionalinio širdies ritmo instituto specialisto:

„Vertinant pacientą su stimuliatoriumi, svarbu ne tai, kad jis turi implantą, o tai, kaip širdis reaguoja į gydymą. Kai kurie žmonės su stimuliatoriais gali bėgioti maratonus, o kiti – vos užlipti laiptais.“

Vertinimo procesas susideda iš kelių etapų, kurių metu NDNT remiasi tiek gydytojų išvadomis, tiek objektyviais tyrimų duomenimis.

1. Gydytojo parengta medicininė dokumentacija

Prieš kreipiantis į NDNT, pacientas turi surinkti šiuos dokumentus:

• Kardiologo išvadą apie diagnozę, širdies funkcijos būklę ir gydymo eigą.
• EKG ir echokardiogramos rezultatus – jie parodo širdies ritmą ir susitraukimo stiprumą.
• Holterio tyrimo ataskaitą (24–72 val.) – parodo, kaip stimuliatorius palaiko ritmą realiame gyvenime.
• Širdies echoskopijos duomenis – vertinamas širdies išstūmio tūris (LVEF %), kuris rodo siurblio funkciją.
• Darbingumo vertinimo pažymą iš šeimos gydytojo ar darbdavio (jei aktualu).
• Stimuliatoriaus paso kopiją, kur nurodytas modelis, įdėjimo data ir gamintojas.

Šie dokumentai padeda NDNT specialistams objektyviai įvertinti ne tik širdies būklę, bet ir tai, kaip stimuliatorius padeda kompensuoti ritmo sutrikimus.

2. NDNT sprendimo priėmimo procesas

Kai visi dokumentai pateikiami, tarnyba sprendimą priima per 30 dienų. Vertinimas grindžiamas medicininiais duomenimis, bet prireikus pacientas gali būti kviečiamas į papildomą apžiūrą.

Vertinimo metu NDNT specialistai nagrinėja:

• ar širdies stimuliatorius reikalingas nuolatiniam širdies darbui;
• ar pacientas gali atlikti kasdienes užduotis be pagalbos;
• ar išlieka simptomai (dusulys, alpimai, nuovargis);
• ar yra kitų organų sistemų pažeidimų (pvz., inkstų, plaučių).

Kai kuriais atvejais NDNT konsultuojasi su kardiologu ar širdies chirurgijos specialistu, kad būtų tiksliai įvertintas stimuliatoriaus veiksmingumas ir jo įtaka gyvenimo kokybei.

3. Galutinio sprendimo reikšmė

Gavus sprendimą, pacientui suteikiamas darbingumo procentas (pvz., 30–55 %) arba neįgalumo grupė (I–III).
Sprendimas galioja nuo 1 iki 5 metų, priklausomai nuo ligos progresavimo, o kai kuriais atvejais – neribotam laikui, jei būklė negrįžtama.

Asmuo gali skųsti sprendimą per 30 dienų, jei mano, kad vertinimas neatitiko realios sveikatos būklės.

Vertinimo metu svarbu atsiminti

• NDNT sprendžia ne dėl stimuliatoriaus buvimo, o dėl funkcinio darbingumo.
• Net turint stimuliatorių, žmogus gali būti laikomas visiškai darbingas, jei simptomai kontroliuojami.
• Jei širdies funkcija blogėja, grupė gali būti pakeista ar prailginta.

Kaip teigia dr. Rachel Lampert, Jeilio universiteto kardiologė:

„Neįgalumo vertinimas turėtų būti gyvas procesas – kai širdies būklė keičiasi, turi keistis ir socialinės priemonės, padedančios žmogui išlikti aktyviam.“

Neįgalumo grupės privalumai ir trūkumai turint širdies stimuliatorių

Gauti neįgalumo grupę reiškia ne tik oficialų medicininį pripažinimą, kad širdies veikla sutrikusi, bet ir teisę į tam tikras socialines garantijas bei apsaugas. Vis dėlto šis statusas nėra vien tik lengvatų šaltinis – jis taip pat įpareigoja ir gali turėti tam tikrų apribojimų, ypač kalbant apie darbą ar fizinį krūvį.

Kaip pažymi prof. Kenneth Ellenbogen, Virdžinijos medicinos universiteto širdies ritmo sutrikimų ekspertas:

„Neįgalumo grupė nėra gyvenimo nuosprendis. Ji suteikia laiką ir galimybes prisitaikyti prie naujų sveikatos ribų, kad žmogus galėtų išsaugoti kuo daugiau savarankiškumo.“

Toliau apžvelgiami pagrindiniai privalumai ir trūkumai, su kuriais susiduria pacientai, turintys stimuliatorių ir nustatytą neįgalumo grupę.

Neįgalumo grupė nėra tik formalus statusas – ji dažnai tampa psichologinės ir socialinės paramos priemone, padedančia žmogui prisitaikyti prie naujų galimybių ir ribų.
Dauguma pacientų pabrėžia, kad gavus grupę, gyvenimas tampa stabilesnis – atsiranda aiškesnis planas, kaip tvarkyti sveikatą, darbą ir finansus.

Gyvenimas su širdies stimuliatoriumi turint neįgalumo grupę

Neįgalumo grupės suteikimas turint širdies stimuliatorių nereiškia, kad gyvenimas turi sulėtėti ar tapti ribotas. Priešingai – tinkamai prižiūrint sveikatą, dauguma žmonių gyvena pilnavertį, aktyvų ir socialiai įtrauktą gyvenimą.
Svarbiausia – suprasti savo kūno ribas, laikytis gydytojo rekomendacijų ir išmokti saugiai derinti kasdienę veiklą su sveikatos priežiūra.

Kaip sako dr. Jeffrey Olgin, Kalifornijos universiteto kardiologas ir širdies ritmo tyrėjas:

„Pacientas, turintis stimuliatorių ir neįgalumo grupę, dažnai iš naujo atranda gyvenimo balansą. Neįgalumas neturėtų būti suvokiamas kaip pabaiga – tai naujas startas, kuriame kūnas ir technologija dirba kartu.“

Darbas ir veiklos apribojimai

Turint stimuliatorių ir neįgalumo grupę, galima dirbti daugelį darbų, jei jie nesusiję su stipriais elektromagnetiniais laukais, intensyvia fizine apkrova ar stresu.

Leidžiama:

• dirbti administracinį, kūrybinį, edukacinį ar nuotolinį darbą;
• dirbti daliniu etatu ar su lanksčiu darbo grafiku;
• tęsti savarankišką veiklą, jei ji nekelia rizikos sveikatai.

Vengtina:

• dirbti šalia didelės galios elektros įrenginių, transformatorių ar suvirinimo aparatų;
• užsiimti sunkia fizine veikla, keliančia krūtinės traumų riziką;
• dirbti pavojingose vietose, kur staigus silpnumas gali kelti pavojų (aukštyje, vairuojant sunkų transportą).

Fizinis aktyvumas ir kasdienė priežiūra

Reguliari fizinė veikla yra naudinga net turint stimuliatorių ir neįgalumo grupę, jei ji derinama prie individualios būklės.
Rekomenduojami užsiėmimai:

• kasdienis 20–30 min. pasivaikščiojimas lėtu tempu;
• lengva mankšta, tempimo ar kvėpavimo pratimai;
• baseinas (jei nėra infekcijos ar šviežios žaizdos stimuliatoriaus vietoje);
• kardiologinės reabilitacijos programos.

Reikia vengti veiklos, kurioje galimas tiesioginis smūgis į krūtinę (pvz., krepšinis, kovos menai).
Be to, kardiologas turi reguliariai tikrinti stimuliatoriaus veikimą – dažniausiai kas 6–12 mėnesių arba dažniau, jei būklė nestabili.

Emocinė ir socialinė pusė

Nors neįgalumo grupė dažnai siejama su apribojimais, ji gali būti stabilumo ir saugumo šaltinis.
Žmonės, gavę grupę, dažnai jaučiasi psichologiškai ramesni – jie žino, kad turi socialinį ir medicininį pagrindą gauti reikiamą pagalbą.

Taip pat svarbu bendrauti su kardiologais, psichologais ir reabilitacijos specialistais, kurie padeda prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir palaikyti emocinę pusiausvyrą.

Kaip pabrėžia prof. Barbara Casadei, Europos kardiologų draugijos prezidentė:

„Gyvenimas su stimuliatoriumi – tai ne technologinė, o emocinė adaptacija. Kai pacientas išmoksta pasitikėti savo širdimi, jo gyvenimo kokybė dažnai tampa geresnė nei iki diagnozės.“

Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys

Širdies stimuliatorius ir neįgalumo grupė dažnai pakeičia žmogaus požiūrį į sveikatą ir gyvenimą. Vieniems tai tampa antra galimybe iš naujo atrasti save, kitiems – priminimu apie ribas, kurių reikia paisyti, kad širdis išliktų stabili.
Gydytojai pabrėžia, kad sėkminga adaptacija priklauso ne tiek nuo technologijos, kiek nuo žmogaus požiūrio ir noro bendradarbiauti su medikais.

prof. John Mandrola, Kentukio širdies elektrofiziologas, sako:

„Stimuliatorius sugrąžina širdžiai ritmą, o neįgalumo grupė – gyvenimui stabilumą. Bet pats žmogus turi pasirinkti, ar šis stabilumas bus riba, ar tramplinas į naują etapą.“

dr. Catherine Otto, Vašingtono universiteto kardiologė, pastebi, kad dauguma pacientų po kelių mėnesių nebejaučia, kad neįgalumo statusas juos riboja:

„Kai organizmas pripranta, o širdis veikia patikimai, žmonės vėl keliauja, sportuoja ir dirba. Jie suvokia, kad neįgalumas nereiškia neveiklumo – tai tik nauja gyvenimo struktūra.“

Pacientų patirtys

„Kai gavau stimuliatorių ir neįgalumo grupę, iš pradžių buvau sutrikęs. Atrodė, kad mano gyvenimas sulėtėjo. Bet dabar suprantu – tai man suteikė ramybę ir saugumą. Žinau, kad širdis dirba, o pagalba visada šalia.“
— Vytautas, 67 m.

„Neįgalumo grupė man padėjo ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Nebebijau kreiptis į gydytojus, jaučiu, kad mano būklė stebima ir valdoma. Stimuliatorius tapo mano kasdienio ritmo dalimi.“
— Eglė, 59 m.

„Dirbu iš namų, rašau ir bendrauju su žmonėmis. Stimuliatorius netrukdo, o grupė suteikė galimybę planuoti laiką pagal savijautą. Jaučiu, kad turiu daugiau laisvės, ne mažiau.“
— Algimantas, 52 m.

Šie pasakojimai ir gydytojų įžvalgos atskleidžia svarbią mintį: neįgalumo grupė ir stimuliatorius – tai ne apribojimas, o priemonė, leidžianti gyventi stabiliai, saugiai ir visavertiškai.
Daugeliu atvejų žmonės, gavę stimuliatorių, atgauna pasitikėjimą savo kūnu, o neįgalumo statusas jiems tampa ne etiketė, o apsaugos priemonė nuo streso ir neapibrėžtumo.

Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies stimuliatorių ir neįgalumo grupę