Širdies permušimai ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip du visiškai skirtingi sutrikimai – vienas fizinis, kitas emocinis – iš tiesų jie glaudžiai susiję. Depresija keičia nervų sistemos veiklą, o tai tiesiogiai veikia širdies ritmą, kvėpavimą ir kraujospūdį.
Depresijos metu kūnas dažnai būna „įtampos režime“ – širdis plaka greičiau, tačiau ritmas tampa netolygus. Kai kurie pacientai jaučia permušimus, širdies virpėjimą, net spaudimą krūtinėje, nors širdies tyrimai būna visiškai normalūs.
- Kas sieja? – Depresija keičia nervų sistemos veiklą, dėl to širdis plaka nereguliariai arba stipriau.
- Kokie simptomai? – Peršokantys dūžiai, spaudimas krūtinėje, nerimas, miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis.
- Ar tai pavojinga? – Daugeliu atvejų ne, bet ignoruojama depresija gali ilgainiui paveikti širdies sveikatą.
- Kaip gydoma? – Derinant psichologinę terapiją, poilsį, fizinį aktyvumą ir, jei reikia, vaistus nuo depresijos.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei permušimai pasireiškia kasdien, lydi nerimas ar dusulys.
Kodėl depresija veikia širdies ritmą
Depresija – ne tik emocinis, bet ir fiziologinis sutrikimas. Ji keičia autonominės nervų sistemos veiklą, kuri atsakinga už širdies ritmą, kraujospūdį ir kvėpavimą. Depresijos metu ši sistema praranda pusiausvyrą – „ramybės“ nervų šaka (parasimpatinė) silpnėja, o „streso“ šaka (simpatinė) tampa per aktyvi.
Dėl to širdis pradeda plakti greičiau ir netolygiau, net kai žmogus ilsisi. Kai kuriems pacientams šis jausmas pasireiškia kaip permušimai, širdies virpėjimas ar „širdies drebėjimas“. Tai gali sukelti nerimo bangas ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.
Be to, depresijos metu dažnai pasikeičia hormonų balansas – padidėja kortizolio (streso hormono) kiekis kraujyje. Kortizolis veikia širdies audinį, kraujagyslių tonusą ir net širdies elektrinį aktyvumą.
„Kai žmogus serga depresija, jo kūnas nuolat pasirengęs kovai, net jei išorinio pavojaus nėra. Širdis dirba greičiau, nes protas negali atsipalaiduoti.“ Dr. Henry Lawson
Štai kodėl depresija ir širdies permušimai dažnai sudaro užburtą ratą: emocinė įtampa sukelia fizinį diskomfortą, o šis – dar labiau gilina psichologinį nerimą.
Norint nutraukti šį ciklą, būtina gydyti abi puses – tiek emocinę, tiek fizinę.
Kaip atskirti psichogeninius permušimus nuo širdies sutrikimų
Nors širdies permušimai sergant depresija atrodo panašūs į fizinius širdies ritmo sutrikimus, jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemoje. Tai vadinamieji psichogeniniai permušimai, kai širdies ritmą išbalansuoja emocinė įtampa, o ne širdies pažeidimas.
Psichogeninius permušimus dažniausiai lydi nerimo jausmas, nuolatinis įsiklausymas į širdies plakimą ir padidėjęs jautrumas kūno signalams. Jie sustiprėja ramybės metu, vakare ar bandant užmigti, kai dėmesys sutelkiamas į kūno pojūčius.
Tuo tarpu tikrieji širdies ritmo sutrikimai dažnai pasireiškia po fizinio krūvio, karščiavimo, dehidratacijos ar esant elektrolitų trūkumui. Jie gali išlikti ir ramybės metu, o kartais sukelti silpnumą ar dusulį.
Jei abejojate, visada verta atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar Holterio tyrimą. Tyrimų rezultatai dažnai rodo, kad širdis fiziškai sveika – tai patvirtina, kad simptomus lemia psichologiniai veiksniai.
Tokiu atveju gydymo tikslas – nuraminti nervų sistemą, o ne slopinti širdį. Tai reiškia, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas depresijos ir streso valdymui, o ne vaistams nuo širdies.
Kaip gydoma: emocinė pusiausvyra ir širdies sveikata kartu
Depresijos metu atsirandantys širdies permušimai dažniausiai išnyksta tada, kai atsistato emocinė pusiausvyra. Tai reiškia, kad efektyvus gydymas turi apimti tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą.
Svarbiausia – gydyti depresiją, o ne vien širdies simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda pakeisti mąstymo modelius, mažinti įtampą ir atkurti nervų sistemos stabilumą. Tokiu būdu širdis natūraliai pradeda plakti tolygiau.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti antidepresantus, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius. Šiuolaikiniai vaistai yra saugūs širdžiai, tačiau svarbu jų nevartoti savarankiškai – dozę ir tipą nustato tik specialistas.
Taip pat rekomenduojama įtraukti fizinį aktyvumą, kuris veikia kaip natūralus antidepresantas: greitas ėjimas, plaukimas, joga ar net lengvas bėgimas sumažina kortizolio kiekį ir stiprina širdį.
Mityba taip pat turi reikšmės. Rinkitės produktus, turinčius magnio, omega-3 riebalų rūgščių ir B grupės vitaminų – jie gerina nervų ir širdies veiklą.
Papildomai padeda miego higiena, meditacija ir ribotas kofeino bei alkoholio vartojimas. Svarbiausia – nuoseklumas ir supratimas, kad kūnas bei emocijos veikia kaip viena sistema.
Privalumai ir trūkumai
Širdies permušimų ir depresijos ryšio supratimas padeda ne tik sumažinti baimę, bet ir pasirinkti tinkamą gydymo kryptį. Žinodami, kad šie simptomai gali būti emocinės kilmės, žmonės dažnai išvengia nereikalingų tyrimų ir vaistų, o dėmesį nukreipia ten, kur jis iš tiesų reikalingas – į psichinę sveikatą.
Privalumai
- Supratimas, kad širdies permušimai gali būti depresijos simptomas, padeda sumažinti baimę ir nerimą.
- Gydant emocinę būseną, pagerėja širdies ritmas ir bendra fizinė savijauta.
- Psichoterapija ir aktyvus gyvenimo būdas dažnai pašalina simptomus be vaistų nuo širdies.
- Laiku pradėtas kompleksinis gydymas užkerta kelią depresijos chronizacijai ir širdies ligų rizikai.
Trūkumai
- Depresijos metu sunku atskirti emocinius ir fizinius simptomus – tai gali atidėti diagnozę.
- Kai kurie antidepresantai gali laikinai paveikti širdies ritmą, todėl reikalinga gydytojo priežiūra.
- Be profesionalios pagalbos savarankiškai suvaldyti depresiją dažnai nepavyksta.
- Neišsprendus emocinių problemų, širdies permušimai gali pasikartoti net po fizinio gydymo.
Antidepresantai ir širdies permušimai
Kai kurie žmonės, pradėję vartoti antidepresantus, pastebi širdies plakimo pokyčius – tarsi permušimus, stipresnius dūžius ar trumpą ritmo sutrikimą. Tai dažnai kelia nerimą, tačiau daugeliu atvejų šie pojūčiai yra laikini ir nepavojingi.
Antidepresantai veikia centrinę nervų sistemą, o per ją – ir autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja širdies ritmą. Todėl pradinėse gydymo stadijose širdis gali reaguoti jautriau: plakti greičiau ar nelygiai. Dažniausiai po kelių savaičių organizmas prisitaiko, o ritmas stabilizuojasi.
Svarbu žinoti, kad ne visi antidepresantai veikia vienodai.
- SSRI grupės vaistai (pvz., sertralinas, escitalopramas, fluoksetinas) paprastai laikomi saugiais širdžiai.
- Tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas) kai kuriems pacientams gali šiek tiek paveikti širdies ritmą, todėl jų vartojimas dažniausiai prižiūrimas gydytojo.
- MAOI tipo vaistai šiais laikais skiriami retai, nes jie gali turėti stipresnį poveikį kraujospūdžiui ir širdies susitraukimams.
Jeigu permušimai atsiranda pradėjus vartoti naujus vaistus, svarbu nepanikuoti ir nenutraukti gydymo savarankiškai. Dažnai pakanka kelių dienų stebėjimo, kol organizmas prisitaiko. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgiau nei dvi savaites, būtina pasitarti su gydytoju – gali būti reikalingas vaisto dozės ar tipo pakeitimas.
Norint palaikyti širdies sveikatą gydymo metu, rekomenduojama:
- užtikrinti pakankamą poilsį ir miegą,
- riboti kofeiną ir alkoholį,
- kasdien skirti laiko lengvai fizinei veiklai,
- vartoti pakankamai magnio ir vandens.
Šių priemonių derinys padeda stabilizuoti tiek nervų sistemą, tiek širdies ritmą, todėl gydymas tampa saugesnis ir veiksmingesnis.
Natūralūs būdai mažinti depresijos poveikį širdžiai
Depresijos metu širdis dažnai plaka greičiau ar nelygiai dėl įtampos, tačiau tai galima sušvelninti natūraliais būdais.
Judėjimas – lengvas ėjimas, joga ar plaukimas – padeda išskirti serotoniną ir sumažinti stresą. Gilus kvėpavimas (pvz., 4–7–8 metodas) ramina nervų sistemą ir grąžina širdies ritmą į normą.
Kokybiškas miegas (7–8 val.) mažina kortizolio lygį, o mityba, turtinga magniu, kaliu ir omega-3 (riešutai, žuvis, žalios daržovės) palaiko širdies veiklą.
Verta riboti kofeiną ir alkoholį bei rinktis raminančias žolelių arbatas. Reguliarus poilsis ir natūralūs įpročiai palaipsniui atkuria emocinę bei širdies pusiausvyrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar depresija gali tiesiogiai sukelti širdies permušimus?
Ar širdies permušimai dėl depresijos pavojingi?
Ar antidepresantai gali sukelti širdies permušimus?
Kiek laiko trunka širdies permušimai dėl streso ar depresijos?
Ar fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti širdies permušimus?
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
