Šeivamedžio arbata nuo kosulio: ar tikrai padeda ir kaip tinkamai paruošti
Kosulys – vienas dažniausių peršalimo simptomų, su kuriuo žmonės kovoja ne tik vaistais, bet ir natūraliomis priemonėmis. Viena iš tokių – šeivamedžio arbata. Ji liaudies medicinoje vertinama kaip natūralus būdas palengvinti kvėpavimo takų sudirginimą, tačiau kyla klausimas – ar iš tiesų ji veiksminga? Kada ją verta vartoti, kaip ją tinkamai paruošti, ir ar ji tinka vaikams bei nėščiosioms? Šiame straipsnyje atsakysime į visus svarbiausius klausimus apie šeivamedžio arbatą nuo kosulio.
- Kas tai? – Vaistinė arbata iš šeivamedžio žiedų, naudojama kvėpavimo takų uždegimui palengvinti.
- Kaip veikia? – Skatina prakaitavimą, turi lengvą priešuždegiminį poveikį, gali mažinti gleivių susidarymą.
- Kada vartoti? – Esant peršalimo simptomams: sausam ar dirginančiam kosuliui, gerklės skausmui, karščiavimui.
- Kaip paruošti? – 1 šaukštelis džiovintų žiedų užpilamas 200 ml verdančio vandens, uždengus palaikoma 10–15 min.
- Kam netinka? – Atsargiai vartoti vaikams iki 3 m., nėščiosioms ir žmonėms, turintiems alergijų žiedinėms žolelėms.
Kas yra šeivamedžio arbata ir kuo ji ypatinga?
Šeivamedžio arbata gaminama iš juodojo šeivamedžio (lot. Sambucus nigra) žiedų, rečiau – uogų ar žievės. Tai vienas seniausių augalinių preparatų, naudotų Europos liaudies medicinoje peršalimo ir kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šeivamedžio žiedai turi priešuždegiminių, prakaitavimą skatinančių ir šiek tiek antivirusinių savybių.
Pagrindinės veikliosios medžiagos yra flavonoidai, fenolinės rūgštys, eteriniai aliejai bei gleivės – visos šios medžiagos gali turėti teigiamą poveikį, kai kosulys kyla dėl virusinių infekcijų.
Šeivamedžio arbata pasižymi švelniu žoliniu skoniu, šiek tiek primenančiu ramunėlių ar liepžiedžių arbatą. Dėl savo sudėties ji veikia ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir bendrą organizmo būklę – ypač kai sergama peršalimo ligomis.
Trumpai apie augalą:
- Žiedai skinami pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kai žydi.
- Džiovinami pavėsyje, kad išliktų eteriniai aliejai.
- Naudojami arbatai, užpilams, sirupams ir kartais – inhaliacijoms.
Arbatos poveikis grindžiamas ne tik tradicija, bet ir tyrimais, kurie rodo, kad šeivamedžio preparatai gali sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę.
Kaip šeivamedžio arbata veikia kosulį?
Kosulys yra apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius – virusus, bakterijas, gleives ar sausą orą. Šeivamedžio arbata padeda švelninti šį simptomą keliais būdais, priklausomai nuo jo tipo ir priežasties.
Pirmiausia, šeivamedžio žiedai turi gleivinių dirginimą mažinančių medžiagų, kurios padengia gerklės gleivinę ir sumažina sausą, dirginantį kosulį. Be to, jų prakaitavimą skatinantis poveikis padeda esant temperatūrai, o švelnus priešuždegiminis efektas gali palengvinti kvėpavimo takų uždegimą.
Kuo naudinga šeivamedžio arbata sergant peršalimu:
- Skatina prakaitavimą, padeda sumažinti kūno temperatūrą.
- Mažina gerklės perštėjimą ir sausą kosulį.
- Padeda atsikosėti, kai kosulys tampa drėgnas.
- Gali turėti antivirusinį poveikį – ypač jei geriama pirmomis ligos dienomis.
„Nors šeivamedžio arbata nėra vaistas nuo virusų, jos sudėtyje esantys flavonoidai gali silpninti virusų gebėjimą daugintis. Geriama nuo pat pirmųjų simptomų, ji gali palengvinti ligos eigą.“
– gyd. Vaiva Jurevičienė, šeimos gydytoja-fitoterapeutė
Svarbu suprasti, kad šeivamedžio arbata nėra skirta visoms kosulio formoms – toliau paaiškinsime, kuo skiriasi sausas ir drėgnas kosulys ir kada ši arbata veiksmingesnė.
Kuo skiriasi sausas ir drėgnas kosulys?
Norint pasirinkti tinkamą priemonę nuo kosulio – ypač vaistažoles, svarbu žinoti, koks tai kosulys: sausas ar drėgnas. Šeivamedžio arbata labiau tinka vienam tipui, bet gali būti naudinga ir kitam – tik skirtingu tikslu.
Sausas kosulys dažniausiai būna pradžioje – kai dirginama gerklė, bet gleivių dar nėra arba jų labai mažai. Toks kosulys vargina, trikdo miegą, sukelia skausmą krūtinėje, bet nekonstruktyvus – jis nieko neišvalo.
Drėgnas kosulys (produktyvus) pasireiškia tada, kai organizmas pradeda šalinti gleives. Šis kosulys gali būti šlapias, gargaliuojantis, su atsikosėjimu.
Kada tinka šeivamedžio arbata?
- Sauso kosulio metu – arbata ramina gleivinę, mažina sudirginimą ir perštėjimą.
- Drėgno kosulio metu – gali šiek tiek skatinti atsikosėjimą, ypač jei kartu geriama pakankamai skysčių.
„Sausas, varginantis kosulys – viena pagrindinių indikacijų šeivamedžio žiedų arbatai. Jos gleives mažinantys junginiai padengia gleivinę ir gali sumažinti kosulio priepuolius.“
– gyd. Renata Andrijauskaitė, otorinolaringologė
Tačiau jei kosulys užsitęsia ilgiau nei 7 dienas ar tampa stiprus, būtina pasitarti su gydytoju, nes už natūralaus simptomo gali slypėti rimtesnė liga.
Kaip tinkamai paruošti šeivamedžio arbatą?
Norint, kad šeivamedžio arbata būtų ne tik skani, bet ir veiksminga, labai svarbu ją teisingai paruošti. Netinkamas kiekis, temperatūra ar laikymo trukmė gali sumažinti gydomąsias savybes arba net pakenkti, jei žaliava netinkamai apdorota.
Rekomenduojamas paruošimo būdas:
- Naudoti džiovintus šeivamedžio žiedus – juos galima įsigyti vaistinėse ar žolininkų parduotuvėse.
- Užvirinti 200 ml vandens (viena stiklinė).
- Įdėti 1 arbatinį šaukštelį žiedų, užpilti verdančiu vandeniu.
- Uždenkite ir palikite 10–15 min. pritraukti.
- Perkošti ir gerti šiltą, ne per karštą, mažais gurkšneliais.
Kiek kartų per dieną gerti?
- Suaugusiam žmogui rekomenduojama gerti 2–3 kartus per dieną.
- Vaikams nuo 3 metų – ne daugiau kaip 1–2 kartus per dieną, pasitarus su gydytoju.
- Geriausia gerti vakare prieš miegą, jei kosulys stiprėja naktį.
Kiti patarimai:
- Arbatai netinka naudoti šeivamedžio uogų ar žievės, nes jose gali būti toksiškų medžiagų – vartojami tik žiedai!
- Nenaudoti metalinių indų plikymui – rinkitės stiklinį arba keraminį puodelį.
- Negerkite šaldytos ar senos arbatos, visada gaminkite šviežią porciją.
„Svarbiausia – kokybė. Gydomosios savybės priklauso nuo žiedų surinkimo laiko, džiovinimo sąlygų ir paruošimo proceso. Jei viskas atliekama tinkamai, šeivamedžio arbata gali būti tikrai naudinga pagalbinė priemonė nuo kosulio.“
– gyd. Jurga Remeikienė, vaistininkė-fitoterapeutė
Ar šeivamedžio arbata tinka vaikams, nėščiosioms ir senjorams?
Šeivamedžio arbata dažnai vertinama kaip natūrali priemonė nuo kosulio ir peršalimo, tačiau jos vartojimas skirtingoms žmonių grupėms turi tam tikrų apribojimų. Svarbu žinoti, kada arbata gali būti naudinga, o kada – netinkama ar net pavojinga.
Vartojimas vaikams
Vaikams iki 3 metų šeivamedžio arbatos vartoti nerekomenduojama, nes jų virškinimo ir imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi. Tokio amžiaus vaikams net ir natūralūs augaliniai preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Nuo 3 metų amžiaus arbata gali būti vartojama, tačiau tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, silpnos koncentracijos ir nedideliais kiekiais. Tėvai turi stebėti, ar vaikui neatsiranda alergijos požymių ar virškinimo sutrikimų.
„Tėvai dažnai ieško natūralių priemonių vaikų kosuliui, bet net ir žolelės, tokios kaip šeivamedis, nėra nekaltos – svarbu laikytis amžiaus ribų ir nepamiršti pasitarti su gydytoju.“
– gyd. Milda Zymantaitė, vaikų ligų gydytoja
Vartojimas nėštumo metu
Nėščioms moterims šeivamedžio arbata nėra kategoriškai draudžiama, tačiau pirmąjį nėštumo trimestrą jos geriau vengti dėl padidėjusios rizikos. Kadangi nėra pakankamai klinikinių tyrimų apie šeivamedžio poveikį nėštumo metu, gydytojai rekomenduoja ją vartoti tik esant būtinybei – kai pasireiškia lengvi peršalimo simptomai, mažomis dozėmis ir trumpą laiką. Žindymo laikotarpiu šeivamedžio arbata taip pat turėtų būti vartojama atsargiai, nes poveikis kūdikiui nėra išsamiai ištirtas.
Vartojimas senjorams
Vyresnio amžiaus žmonėms šeivamedžio arbata dažnai būna naudinga dėl savo švelnaus poveikio organizmui. Ji gali padėti lengvinti kvėpavimo takų uždegimą, skatinti atsikosėjimą bei prakaitavimą peršalus. Tačiau reikia įvertinti, ar žmogus nevartoja vaistų, su kuriais arbata gali sąveikauti – ypač diuretikų, širdies ar kraujospūdžio reguliatorių. Tokiais atvejais rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku ir stebėti organizmo reakciją, ypač jei arbata geriama ilgiau nei kelias dienas.
Nauda ir galimos rizikos
Kaip ir daugelis vaistažolių, šeivamedžio arbata turi savo privalumų, bet kartu gali kelti ir tam tikrų pavojų – ypač jei vartojama netinkamai ar be pasitarimo su gydytoju.
Galima nauda
- Padeda sumažinti sausą kosulį ir gerklės dirginimą
- Skatina prakaitavimą – naudinga esant temperatūrai
- Lengvina atsikosėjimą esant drėgnam kosuliui
- Veikia priešuždegimiškai kvėpavimo takuose
- Gali švelniai slopinti virusų dauginimąsi peršalimo pradžioje
Galimos rizikos
- Gali sukelti alergines reakcijas jautriems žmonėms
- Nerekomenduojama vaikams iki 3 metų be gydytojo priežiūros
- Nėščiosioms nerekomenduojama pirmame trimestre
- Didelės dozės gali sukelti virškinimo sutrikimus
- Netinkamos augalo dalys (uogos, žievė) gali būti toksiškos – naudoti tik žiedus
Gydytojo komentaras apie šeivamedžio arbatą
Nors šeivamedžio arbata dažnai laikoma tradicine liaudiška priemone, pastaraisiais metais vis daugiau medikų pripažįsta jos naudą lengvų peršalimo simptomų palengvinimui. Gydytojai akcentuoja, kad svarbiausia – tinkamas vartojimas ir supratimas, kokiose situacijose ši priemonė gali padėti, o kada ji nėra pakankamai efektyvi.
„Šeivamedžio arbata gali būti puiki pagalba pirmosiomis peršalimo dienomis, ypač kai kosulys dar tik prasideda ir yra sausas ar dirginantis. Ji švelniai ramina kvėpavimo takų gleivinę, skatina prakaitavimą ir padeda organizmui kovoti su virusu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai nėra pakaitalas gydytojo paskirtam gydymui – ypač jei kosulys užsitęsia arba atsiranda karščiavimas.“
– gyd. Vaiva Jurgelevičiūtė, šeimos gydytoja-fitoterapeutė
Medikai taip pat primena, kad net vaistažolės, vartojamos per ilgai ar netinkamomis dozėmis, gali turėti neigiamą poveikį – todėl geriausia šeivamedžio arbatą naudoti trumpą laiką, kaip papildomą priemonę šalia pagrindinio gydymo plano.
Ką sako žmonės: atsiliepimai apie šeivamedžio arbatą
Nors gydytojų nuomonė yra svarbi, daugeliui žmonių taip pat aktualu išgirsti tikrą patirtį – ar šeivamedžio arbata iš tiesų padėjo sumažinti kosulį, palengvino peršalimo simptomus ar buvo naudinga kaip papildoma priemonė gydymui.
„Kai tik pradeda perštėti gerklę ar atsiranda sausas kosulys, visada verdu šeivamedžio arbatą. Ji švelni, bet labai greitai nuramina. Pastebėjau, kad jei išgeriu pirmą dieną, simptomai dažnai nė nesustiprėja.“
– Rasa, 34 m., Kaunas
„Mano močiutė visada naudodavo šeivamedžio žiedus peršalus, dabar pati tą darau. Arbata turi tokį natūralų kvapą ir skonį. Ji nepadeda kaip antibiotikas, bet kai susloguoju ar ima kosulys – visada šalia.“
– Rūta, 45 m., Radviliškis
„Po stipraus peršalimo liko užsitęsęs sausas kosulys. Vaistai mažai padėjo, bet šeivamedžio arbata labai palengvino naktį – mažiau kosėdavau ir galėjau išsimiegoti. Tikrai rekomenduoju.“
– Andrius, 39 m., Alytus
„Esu alergiška kai kurioms žolelėms, bet šeivamedžio arbata man tiko. Vartoju atsargiai, tik kai pradeda imti sloga ar gerklė. Svarbiausia – nepadauginti.“
– Lina, 28 m., Vilnius
Žmonių atsiliepimai rodo, kad šeivamedžio arbata dažniausiai vartojama ligos pradžioje, o jos poveikis labiausiai jaučiamas tuomet, kai nereikia dar stipresnių vaistų. Nors nuomonės gali skirtis, bendras įspūdis – teigiamas.
Mitas ar tiesa: ką verta žinoti apie šeivamedžio arbatą?
Internete ir pokalbiuose dažnai girdime prieštaringų teiginių apie vaistažoles – ne išimtis ir šeivamedis. Kad būtų aiškiau, kas pagrįsta moksliškai, o kas tėra perdėta, pateikiame dažniausius teiginius su paaiškinimu.
Kada verta rinktis šeivamedžio arbatą? Trumpa apžvalga
Šeivamedžio arbata gali būti veiksminga pagalbinė priemonė kosuliui lengvinti, ypač ligos pradžioje, kai simptomai dar nėra stiprūs. Ji ypač naudinga esant sausam ar dirginančiam kosuliui, nes padeda nuraminti kvėpavimo takų gleivinę, skatina prakaitavimą ir gali palengvinti atsikosėjimą.
Tačiau kaip ir visos vaistažolės, šeivamedis netinka visiems: vaikams iki 3 metų, nėščiosioms pirmame trimestre ir žmonėms su alergijomis reikėtų jos vartoti tik pasitarus su gydytoju. Svarbu neužsiimti savigyda ir nepamiršti, kad natūrali priemonė nėra vaistų pakaitalas, o tik papildoma pagalba sveikimui.
Tinkamai vartojama, trumpą laiką, šeivamedžio arbata gali būti naudinga priemonė šaltuoju metų laiku ar susirgus lengvu peršalimu.