Saldymedis skrandžiui (nuo refliukso): ar tikrai padeda ir kaip tinkamai paruošti
Skrandžio rūgštingumas, rėmuo ar gastroezofaginis refliuksas – dažnos problemos, kenkiančios gyvenimo kokybei. Ieškant natūralesnių sprendimų, daugelis atsigręžia į vaistažoles, tarp jų – ir į saldymedį. Bet ar tikrai jis veiksmingas? Kada ir kaip jį vartoti, kad padėtų, o ne pakenktų?
- Kas tai? – Saldymedis – tai vaistinis augalas, kurio šaknyse esantis glikirizinas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir padeda apsaugoti skrandžio gleivinę.
- Kaip veikia? – Slopina rūgšties poveikį gleivinei, skatina apsauginio gleivinės sluoksnio gamybą, ramina uždegimą.
- Kokia forma tinkamiausia? – Deglicirizuotas saldymedžio ekstraktas (DGL) ypač tinka nuo refliukso, nes neturi nepageidaujamo poveikio kraujospūdžiui.
- Kaip vartoti? – 20–30 min. prieš valgį, arbatos arba DGL tablečių pavidalu. Ne ilgiau kaip 4–6 savaites be gydytojo priežiūros.
- Ko vengti? – Nevartoti esant aukštam kraujospūdžiui, nėštumo metu, sergant inkstų ligomis ar vartojant diuretikus.
Kas yra saldymedis ir kodėl jis naudojamas virškinimui?
Saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra) – vienas seniausiai naudojamų vaistinių augalų, ypač vertinamas dėl savo šaknų, kurios nuo senų laikų taikomos virškinimo sutrikimams gydyti. Jo veikimas nėra pagrįstas tik liaudies medicina – daugelis tyrimų patvirtina, kad saldymedis padeda apsaugoti gleivinę nuo skrandžio rūgšties pažeidimų.
Saldymedžio arbata dažniausiai rekomenduojama esant gastritui, lengviems rėmens epizodams arba kaip pagalbinė priemonė prie kitų vaistų. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visos saldymedžio formos vienodai tinkamos, o kai kurios gali net pakenkti, ypač vartojant ilgai ar esant sveikatos sutrikimų.
Svarbiausios saldymedžio veikliosios medžiagos
Pagrindinė saldymedžio veiklioji medžiaga – glikirizinas, kuris veikia organizmą panašiai kaip kortizolis – mažina uždegimą, apsaugo gleivinę, skatina gleivių gamybą. Tačiau ši medžiaga taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį – padidinti kraujospūdį ar sutrikdyti kalio apykaitą.
Be glikirizino, saldymedis taip pat turi:
- Flavonoidų, veikiančių kaip antioksidantai
- Saponinų, padedančių nuo uždegimo
- Gleivingųjų medžiagų, kurios ramina dirginamą gleivinę
Šios medžiagos kartu lemia kompleksinį poveikį virškinimo sistemai, tačiau svarbiausia – pasirinkti tinkamą formą ir tinkamą dozę.
Ar saldymedis veiksmingas nuo refliukso?
Rėmuo ar refliuksas (GERL) atsiranda tada, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir sukelia deginantį pojūtį. Tradiciškai gydymui skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, tačiau kai kurie žmonės ieško natūralesnių alternatyvų – viena iš jų yra saldymedžio šaknis.
Tyrimai rodo, kad saldymedis gali:
- Padidinti gleivinės atsparumą skrandžio rūgščiai
- Skatinti apsauginių gleivių gamybą
- Sulėtinti pepsino – fermento, pažeidžiančio gleivinę – veiklą
Nors saldymedis negali visiškai pakeisti gydymo, jis gali tapti naudinga pagalbine priemone, ypač tais atvejais, kai simptomai lengvesni arba žmogus negali vartoti rūgštingumą mažinančių vaistų dėl šalutinio poveikio.
Kuo skiriasi paprastas ir deglicirizuotas saldymedis (DGL)?
Norint vartoti saldymedį saugiai, būtina suprasti skirtumą tarp įprasto saldymedžio ir DGL (deglicirizuoto saldymedžio) formos.
Paprastas saldymedis:
- Turi glikirizino, kuris ilgai vartojamas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, skysčių kaupimąsi ar kalio sumažėjimą.
- Gali būti tinkamas tik trumpalaikiam vartojimui (iki 2 savaičių), prižiūrint gydytojui.
- Nerekomenduojamas žmonėms su širdies, inkstų ar kraujospūdžio problemomis.
DGL (deglicirizuotas saldymedis):
- Glikirizinas pašalintas arba labai sumažintas.
- Saugiau vartoti ilgesnį laiką, nes sumažinama nepageidaujamo poveikio rizika.
- Dažniausiai siūlomas tabletėmis arba kramtomomis pastilėmis, vartojamas prieš valgį.
„Jeigu pacientas ieško alternatyvos nuo refliukso, rekomenduoju būtent DGL formą. Ji saugesnė, o tyrimai rodo, kad poveikis gleivinei išlieka pakankamai stiprus net ir be glikirizino.“
– Gyd. Rasa Daugirdienė, vidaus ligų gydytoja
Kaip tinkamai paruošti saldymedžio arbatą nuo refliukso?
Saldymedžio arbata gali būti naudinga natūrali priemonė skrandžio gleivinei apsaugoti, jei ji vartojama teisingai ir laikantis saugių dozių. Nors DGL forma laikoma saugesne ilgalaikiam naudojimui, arbata vis dar dažnas pasirinkimas, ypač mėgstantiems vaistažoles.
Kada geriausia gerti?
- 20–30 minučių prieš valgį – gleivinės paruošimui ir apsaugai
- 1–2 kartus per dieną – ryte ir vakare, jei simptomai pasikartoja
- Ne ilgiau kaip 4 savaites – be gydytojo priežiūros
Kaip ją paruošti?
- 1 arbatinis šaukštelis smulkintų saldymedžio šaknų
- 200 ml karšto (ne verdančio) vandens
- Uždengti ir palaikyti 10–15 minučių
- Nukošti, gerti šiltą, mažais gurkšneliais
Į ką atkreipti dėmesį?
- Nevartoti arbatos ilgiau nei 4 savaites iš eilės
- Jei vartojate kraujospūdį reguliuojančius vaistus, pasitarkite su gydytoju
- Nevartoti kartu su diuretikais, kortikosteroidais ar kitais vaistais, kurie veikia kalio apykaitą
Saldymedžio vartojimo nauda ir galimos rizikos
Galima nauda
- Padeda sumažinti rūgštingumą ir apsaugoti skrandžio gleivinę
- Skatina apsauginių gleivių gamybą
- Gali būti natūrali alternatyva lengvam rėmeniui malšinti
- DGL (deglicirizuota forma) saugesnė ir tinkama ilgalaikiam vartojimui
- Padeda kovoti su virškinimo fermentų dirginančiu poveikiu
Galimos rizikos
- Įprastas saldymedis gali didinti kraujospūdį ir sutrikdyti elektrolitų balansą
- Ilgalaikis vartojimas gali sukelti kalio trūkumą
- Gali sąveikauti su vaistais nuo hipertenzijos ar diuretikais
- Nerekomenduojama nėščioms moterims be gydytojo leidimo
- Netinka žmonėms su širdies, inkstų ar kepenų ligomis
Dažni mitai apie saldymedžio naudą refliuksui – ką verta žinoti
Nors saldymedis dažnai laikomas natūralia ir saugia priemone nuo skrandžio rūgšties ir rėmens, aplink jį sklando nemažai klaidinančios informacijos. Žemiau aiškiai atskiriame populiariausius mitus nuo įrodymais pagrįstos tiesos.
Ar saldymedžio arbata išties gali padėti nuo refliukso?
Saldymedžio arbata, ypač jos specialiai paruošta forma (pvz., DGL), gali būti naudinga kaip papildoma priemonė žmonėms, kenčiantiems nuo lengvo rėmens ar skrandžio gleivinės sudirgimo. Ji skatina apsauginių gleivių gamybą, padeda atkurti natūralią pusiausvyrą skrandyje, tačiau negali pakeisti gydymo, jei refliuksą sukelia struktūrinės ar sudėtingesnės virškinimo sistemos problemos.
Svarbiausia – vartoti atsakingai, ribotą laiką ir tik pasitarus su gydytoju. Tai – pagalbinė, bet ne pagrindinė terapijos priemonė.