Rusiški vaistai nuo pūslės uždegimo: privalumai ir trūkumai

Pūslės uždegimas (cistitas) – viena dažniausių infekcijų, ypač tarp moterų. Deginantis jausmas šlapinantis, skausmas ir diskomfortas pilvo apačioje verčia ieškoti greito palengvėjimo. Internete dažnai siūlomi vadinamieji „rusiški vaistai nuo cistito“ – pigesni, neva „stipresni“ preparatai, kuriuos galima įsigyti internetu arba atsivežti iš Rusijos.

Tačiau gydytojai įspėja: šie vaistai nėra registruoti Lietuvoje, jų kokybė ir saugumas nepatikrinti, o kai kurie gali būti net klastoti.

Kas yra pūslės uždegimas (cistitas)?

Pūslės uždegimas – tai bakterinė infekcija, pažeidžianti šlapimo pūslės gleivinę. Daugeliu atvejų ją sukelia E. coli bakterijos, kurios iš žarnyno patenka į šlapimo takus. Dėl anatominių skirtumų moterys cistitu serga dažniau nei vyrai.

Dažniausi simptomai:

• deginantis jausmas šlapinantis,
• dažnas noras šlapintis mažais kiekiais,
• skausmas ar maudimas pilvo apačioje,
• drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas.

Nors liga dažniausiai nėra pavojinga, netinkamai gydoma gali pereiti į inkstų uždegimą (pielonefritą). Todėl labai svarbu gydymui naudoti tik saugiai registruotus ir patikrintus vaistus.

Rusiški vaistai nuo cistito: kokie jie ir kodėl vis dar populiarūs

Jei skauda šlapinantis ar nuolat bėgiojate į tualetą, natūralu – norisi greitos pagalbos. Internete ar socialiniuose tinkluose tuoj pat pasipila „patikrinti“ patarimai: „imk Furagin, padėjo mano mamai“, „Urolesan labai geras, iš Rusijos“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu – pigiau, o veiksmingumo istorijos kartais skamba įtikinamai.

Tačiau štai kur problema – daugelis šių vadinamųjų rusiškų vaistų nėra registruoti Lietuvoje. Jie gaminami pagal senus receptus, be šiuolaikinės kokybės kontrolės. Kai kurie iš jų net neturi lietuviško pakuotės lapelio, o sudėtis – miglota kaip rytinis rūkas virš ežero.

Pavyzdžiui, vaistai kaip Furagin, Furadonin ar Nitroxolin vis dar dažnai užsakomi iš Rusijos ar Baltarusijos, nors jų analogai Lietuvoje yra patikrinti, registruoti ir saugūs. Rusiškos versijos gali turėti kitokią veikliosios medžiagos koncentraciją ar net visai kitus priedus.

Kodėl vis dar tiek žmonių juos perka? Dažniausiai – dėl įpročio ir nostalgijos. Vyresnė karta prisimena, kaip šie pavadinimai buvo vartojami dar prieš kelis dešimtmečius. Prie to prisideda ir socialinių tinklų patarimai – kai žmogus pasidalina savo patirtimi, kiti aklai seka, nepasitikrindami faktais.

Taip gimsta mitas, kad rusiški vaistai „veikia stipriau“. Iš tiesų jie gali būti nesaugūs, nepatikrinti ir net pavojingi, ypač jei vartojami be gydytojo priežiūros. Tokie preparatai dažnai būna gaminami pagal pasenusius standartus, o kai kurie – net klastojami.

Trumpai tariant: nors pakuotė atrodo patikimai, viduje gali slypėti rizika sveikatai. Ir tai nėra perdėjimas – tai faktas, kurį patvirtina tiek Europos vaistų agentūra (EMA), tiek Lietuvos specialistai.

Pagrindiniai rusiškų vaistų trūkumai

Iš pirmo žvilgsnio atrodo: jei kažkas padėjo kitam žmogui – kodėl nepabandžius ir pačiam? Deja, su rusiškais vaistais nuo pūslės uždegimo toks mąstymas gali atsisukti prieš jus pačius.
Šie preparatai turi kelis rimtus trūkumus, apie kuriuos verta žinoti prieš dedant juos į krepšelį ar užsakant iš neaiškių internetinių parduotuvių.

1. Kokybės kontrolės stoka

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje kiekvienas vaistas, prieš pasiekdamas vaistinę, praeina griežtus laboratorinius tyrimus. Kiekviena partija tikrinama dėl veikliosios medžiagos, šalutinių poveikių, sąveikos su kitais vaistais.
Tuo tarpu Rusijoje vaistų registracijos sistema kitokia – reikalavimai ne tokie griežti, o kai kurie preparatai į rinką patenka net be pilnų klinikinių tyrimų. Rezultatas? Pacientas gali gerti tabletes, kurių sudėtis ar stiprumas realiai skiriasi nuo nurodyto ant pakuotės.

2. Sudėties neaiškumas ir klastojimo rizika

Neregistruoti vaistai dažnai klastojami. Internetu užsakyti preparatai gali atvykti be oficialių ženklinimų ar net be gamybos datos. Kai kurie laboratoriniai tyrimai Europoje parodė, kad iki 20 % tokių vaistų yra padirbti – juose nėra to, kas nurodyta etiketėje.
Tai ypač pavojinga žmonėms, turintiems alergijų ar vartojantiems kitus vaistus, nes sąveikos pasekmės gali būti nenuspėjamos.

3. Neaiškūs duomenys apie šalutinį poveikį

Rusiškų preparatų informaciniuose lapeliuose dažnai nenurodyta, kokie galimi šalutiniai poveikiai ar kokioms grupėms jie nerekomenduojami (pvz., nėščiosioms ar vaikams). Kai kuriais atvejais net nenurodoma, kiek laiko galima vartoti be pertraukos.
Tai reiškia, kad žmogus pats tampa „bandomuoju triušiu“, o atsiradus problemoms – niekas neprisiima atsakomybės.

4. Teisinės pasekmės ir sveikatos rizika

Pagal Lietuvos teisę negalima įvežti ar pardavinėti neregistruotų vaistų, net jei jie skirti asmeniniam naudojimui. Be to, tokie vaistai neatitinka draudimo ir farmacijos kompensavimo sistemų – jei jie pakenks, kompensacijos negausite.
Taigi rusiški vaistai nuo pūslės uždegimo nėra tik rizika sveikatai – tai ir teisinė pilkoji zona, kurioje visą atsakomybę prisiima pats vartotojas.

Lietuvoje registruoti ir saugūs vaistai nuo cistito

Nors rusiški preparatai dažnai atrodo „greitas sprendimas“, iš tiesų tik Lietuvoje ir Europos Sąjungoje registruoti vaistai gali užtikrinti saugumą, veiksmingumą ir teisinę apsaugą.
Tokie vaistai praeina kokybės patikras, turi aiškius informacinius lapelius lietuvių kalba ir yra prižiūrimi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT).

Dažniausiai gydytojai Lietuvoje skiria šiuos patikimus preparatus:
Monural, Urofuraginum, Furamag, Canephron N, Nitrofurantoinas.
Jie veikia bakterijas, sukeliančias šlapimo pūslės uždegimą, ir yra patvirtinti tiek pagal veikliąją medžiagą, tiek pagal dozavimo saugumą.

Natūralios ir papildomos priemonės

Nors cistitui dažniausiai reikalingi antibakteriniai vaistai, natūralios priemonės gali būti puikus papildas gydymui ir profilaktikai. Jos padeda greičiau palengvinti simptomus ir sumažinti pasikartojimo riziką.

Vienas svarbiausių žingsnių – pakankamas skysčių kiekis. Kai geriama daugiau vandens, šlapimo pūslė išsivalo dažniau, o bakterijoms lieka mažiau laiko daugintis. Taip pat verta vengti dirginančių produktų – stiprios kavos, alkoholio, aštraus maisto.

Ypač naudingos yra spanguolės ir jų ekstraktai – jos neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų sienelių. Ne mažiau veiksmingos ir vaistažolių arbatos, kuriose yra meškauogių lapų, asiūklių ar bruknių. Tokios arbatos veikia šlapimą varančiai, todėl skatina bakterijų pasišalinimą iš organizmo.

Kai kurie žmonės teigia, kad jiems padeda šilumos terapija – šilta pagalvėlė ar termoforas pilvo apačioje sumažina spazmus ir skausmą. Tačiau jei atsiranda karščiavimas ar kraujas šlapime, būtina nutraukti savigydą ir kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtesnės infekcijos požymis.

Kada kreiptis į gydytoją

Pūslės uždegimas dažniausiai prasideda nekaltai – šiek tiek degina šlapinantis, kartais juntamas tempimas ar maudimas pilvo apačioje. Daugelis žmonių iš pradžių bando gydytis patys – geria arbatėles, šiltai ilsisi, tikėdamiesi, kad „praeis savaime“. Ir kartais – taip ir būna.
Tačiau yra aiškūs signalai, kada nebegalima laukti.

Jei pastebite šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausią priimamąjį skyrių:

• pakyla temperatūra (ypač virš 38 °C),
• šlapime atsiranda kraujo,
• jaučiate stiprų skausmą šone ar nugaroje,
• dažnas šlapinimasis išlieka ilgiau nei 3–4 dienas,
• simptomai grįžta kelis kartus per kelis mėnesius.

Tokie požymiai gali reikšti, kad infekcija persimetė į inkstus (pielonefritą) arba kad organizmas nebereaguoja į savigydą. Tokiais atvejais reikalingas antibiotikų kursas, kurį paskiria gydytojas po šlapimo tyrimo.

Svarbiausia – neeksperimentuoti su vaistais, ypač įsigytais iš neaiškių šaltinių ar užsienyje. Rusiški preparatai gali atrodyti patrauklūs, bet net jei jų poveikis atrodo „greitesnis“, jie gali slėpti pavojų.
Patikimiausias kelias – kreiptis į gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, parinks tinkamą gydymą ir padės išvengti atkryčių.

Dažniausiai užduodami klausimai apie rusiškus vaistus nuo pūslės uždegimo