Rusiški vaistai nuo nagų grybelio: privalumai ir trūkumai

Nagų grybelis – tai viena nemaloniausių ir labiausiai varginančių odos infekcijų. Jis ne tik gadina nagų išvaizdą, bet ir dažnai sukelia diskomfortą, niežulį, o pažengusiais atvejais – net skausmą. Ieškodami greito sprendimo, žmonės dažnai pasiduoda pagundai išbandyti „rusiškus vaistus nuo grybelio“ – tepaliukus, purškalus ar lašus, kuriuos galima užsisakyti iš užsienio.

Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo patrauklūs: pigesni, „natūralūs“, o kai kurie reklamuojami kaip „ypač stiprūs“. Tačiau už šių pažadų slypi pavojus – daugelis šių preparatų nėra registruoti Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, todėl jų saugumas ir veiksmingumas nepatvirtintas.

Kas yra nagų grybelis ir kodėl jį sunku išgydyti

Nagų grybelis (dar vadinamas onichomikoze) – tai infekcija, kuri pažeidžia rankų ar kojų nagus. Dažniausiai ją sukelia dermatofitai – mikroskopiniai grybai, mėgstantys šiltą ir drėgną aplinką. Jie patenka po nago plokštele ir pamažu ją ardo.

Iš pradžių tai gali atrodyti kaip paprastas kosmetinis defektas – šiek tiek pageltęs nagas ar mažas dėmelės plotelis. Tačiau laikui bėgant nagas tampa trapus, sustorėja, atsiranda nemalonus kvapas, o kartais net skausmas.

Nagų grybelis klastingas tuo, kad jis auga labai lėtai, o nagai atsinaujina vos kelis kartus per metus. Dėl to gydymas trunka ilgai – nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo to, kiek nagas pažeistas.

Dar viena priežastis, kodėl šią infekciją sunku išnaikinti, – grybelio atsparumas. Kai preparatai silpni ar naudojami neteisingai, grybelis „prisitaiko“ ir tampa dar atsparesnis. Todėl savavališkas gydymasis neaiškios kilmės tepalais ar lašais gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.

Be to, grybelis labai užkrečiamas – juo galima užsikrėsti bendrose pirtyse, baseinuose, sporto klubuose ar net naudojant svetimą rankšluostį.

Būtent todėl svarbu ne tik gydyti pažeistus nagus, bet ir dezinfekuoti avalynę, kojines bei vonios paviršius, kad infekcija negrįžtų.

Rusiški vaistai nuo grybelio: kokie jie ir kodėl juos perka

Internete nesunku rasti įvairių „rusiškų tepalų nuo nagų grybelio“, kurie žada stebuklingą poveikį. Jie reklamuojami kaip greitai veikiantys, natūralūs ir be recepto. Tarp populiariausių pavadinimų – Mikosol, Fungonis Gel, Terbinafin-Rus, Clotrimazolum-RU ar net neaiškūs gaminiai be aiškios sudėties.

Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo patrauklūs: kainuoja kelis kartus pigiau nei originalūs vaistai, o socialiniuose tinkluose ir forumuose gausu „nuoširdžių atsiliepimų“. Kai kurie net pateikia prieš–po nuotraukas, kurios atrodo įtikinamai, bet realybėje dažnai būna naudojamos reklaminiais tikslais.

Kodėl žmonės vis dar juos perka? Pirmiausia – dėl kainos ir pažado „greitai padėti“. Dalis pacientų taip pat mano, kad „jei vaistas padėjo kaimynei, padės ir man“. Kiti tiesiog nemėgsta ilgai gydytis, o tokie tepalai dažnai žadami kaip „trumpas kursas“ be recepto.

Tačiau pavojus slypi tame, kad neaiškios kilmės produktai dažnai būna klastotės. Dalis jų parduodami be veikliosios medžiagos, arba atvirkščiai – su neteisingomis koncentracijomis, kurios gali nudeginti odą ar sudirginti nagų guolį.

Kai kurie pacientai pasakoja, kad po kelių dienų vartojimo nagas „apsivalė“, bet iš tiesų – tai tik laikinas efektas. Preparatai, kuriuose daug alkoholio ar rūgščių, gali pažeisti paviršių, todėl nagas atrodo švaresnis, tačiau grybelis išlieka giliai po juo.

Pagrindiniai rusiškų preparatų trūkumai

Rusiški vaistai nuo nagų grybelio dažnai atrodo kaip „lengvas sprendimas“ – mažas indelis tepalo, keletas kartų per dieną, ir pažadas, kad grybelis išnyks per savaitę. Deja, realybė visai kitokia. Dauguma šių produktų ne tik nepadeda, bet ir gali sukelti papildomų problemų – nuo odos sudirginimo iki infekcijos plitimo.

Nepatikima sudėtis ir klastojimo rizika

Didžiausia problema – tai, kad niekas tiksliai nežino, kas yra tuose tepaluose. Etiketėse dažnai nurodomi seni veikliųjų medžiagų pavadinimai, kurių koncentracijos neatitinka saugių normų. Kai kurie „tepalai“ iš viso neturi priešgrybelinio poveikio – jie tiesiog drėkina odą arba turi stiprių dirgiklių.

Dar didesnė problema – klastotės. Rinkoje pasitaiko net padirbtų pakuočių su klaidingais logotipais, primenančiais žinomus Europos prekės ženklus (pvz., Lamisil arba Exoderil). Toks „maskavimasis“ apgauna net įgudusią akį.

Nepakankami klinikiniai tyrimai

Europos Sąjungoje priešgrybelinis vaistas registruojamas tik tada, kai jis praeina klinikinius tyrimus, įrodančius veiksmingumą ir saugumą. Rusiški preparatai šių bandymų dažniausiai nėra atlikę, arba tyrimai būna vidiniai, nepublikuoti.
Tai reiškia, kad vartotojas iš esmės tampa „bandomuoju triušiu“, neturėdamas jokios garantijos, kad produktas veiks taip, kaip žadama.

Galimas odos dirginimas ir alergijos

Kai kurie rusiški tepalai turi per didelį alkoholio arba rūgščių kiekį, o tai gali pažeisti sveiką odą aplink nagą. Tada atsiranda paraudimas, pleiskanojimas ar net paviršiniai nudegimai.
Yra atvejų, kai pacientai dėl tokio dirginimo turėjo nutraukti gydymą ir vėliau pradėti viską iš naujo – šį kartą su gydytojo paskirtais vaistais.

Teisiniai ir sveikatos rizikos aspektai

Lietuvoje rusiški priešgrybeliniai vaistai nėra registruoti, todėl jų įvežimas ar prekyba – neteisėti. Tokie produktai nepatenka į oficialią kokybės kontrolės sistemą, todėl atsiradus šalutiniam poveikiui niekas neprisiima atsakomybės.
Be to, vartojant neaiškios kilmės vaistus, žmogus rizikuoja pakenkti kepenims, jei produktas turi stiprių cheminių komponentų, apie kuriuos nenurodyta pakuotėje.

Lietuvoje patvirtinti ir saugūs vaistai nuo nagų grybelio

Gera žinia ta, kad veiksmingų, patikrintų ir saugių vaistų nuo nagų grybelio Lietuvoje netrūksta. Visi jie yra registruoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) ir turi klinikiniais tyrimais įrodytą veiksmingumą. Tokie vaistai ne tik naikina grybelį, bet ir apsaugo nuo atkryčio.

Dažniausiai gydytojai ir vaistininkai Lietuvoje rekomenduoja šiuos patikimus preparatus:
Exoderil, Lamisil, Loceryl, Canesten, Mycosan.
Šie vaistai gaminami pagal Europos kokybės standartus ir turi aiškią, patikrintą sudėtį. Be to, jie prieinami skirtingomis formomis – nuo tepalo iki lako ar purškalo.

Trumpai tariant – rusiškų vaistų rizika tiesiog neverta bandymo. Lietuvoje prieinami preparatai gal ir kainuoja šiek tiek daugiau, tačiau jų poveikis įrodytas, o sudėtis – patikrinta.
Be to, kiekvieną iš šių vaistų galima įsigyti legaliai vaistinėje, pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku.

Natūralios pagalbinės priemonės

Nors grybelio gydymas reikalauja kantrybės ir tinkamų vaistų, natūralios priemonės gali būti puikus pagalbinis žingsnis – jos stiprina odą, mažina bakterijų dauginimąsi ir padeda išvengti atkryčio.

Viena populiariausių – arbatmedžio aliejus. Jis turi natūralių priešgrybelinių savybių, todėl tinka papildomai prie gydymo. Tačiau jį būtina naudoti atsargiai – praskiestą, o ne gryną, nes koncentruotas aliejus gali sudirginti odą.

Kitas dažnas pasirinkimas – obuolių actas arba jūros druskos vonelės kojoms. Jos padeda suminkštinti nagus, palengvina veikliųjų medžiagų patekimą ir šiek tiek dezinfekuoja paviršių. Vis dėlto šios priemonės tik palengvina būklę, bet neišnaikina grybelio iš vidaus.

Labai svarbu ir higiena: kiekvieną dieną keiskite kojines, venkite siaurų batų, džiovinkite kojas po dušo, o avalynę dezinfekuokite specialiais purškikliais. Grybelis mėgsta drėgmę, todėl net ir geriausias vaistas nepadės, jei aplinka vis tiek išlieka jam palanki.

Kai kurie žmonės renkasi ir natūralius nagų lakus, kuriuose nėra formaldehido ar stiprių tirpiklių – tai padeda nagams kvėpuoti ir atsistatyti po gydymo.

Apibendrinant – natūralios priemonės gali būti geras papildymas prie vaistų, bet ne jų pakaitalas. Jei infekcija įsisenėjusi ar pažeidusi kelis nagus, vien namų receptų tikrai nepakaks.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugelis žmonių iš pradžių bando nagų grybelį gydyti savarankiškai – tepa vaistažolėmis, daro voneles, perka neaiškius tepalus iš interneto. Ir iš tiesų, pradžioje tai gali šiek tiek pagerinti išvaizdą, tačiau grybelis linkęs grįžti.
Kai infekcija įsisenėja, vien namų priemonių nepakanka.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• nagas stipriai sustorėjo arba pradėjo trupėti;
• grybelis išplito į kelis nagus ar abi pėdas;
• nagas pasidarė skausmingas, atsirado nemalonus kvapas;
• oda aplink nagą paraudo, patino ar pradėjo niežėti;
• priešgrybeliniai vaistai ar priemonės nepadėjo per 2–3 mėnesius.

Gydytojas gali atlikti tyrimą (mikroskopinį ar kultūros testą), kuris nustato, kokio tipo grybelis sukėlė infekciją. Nuo to priklauso ir gydymo schema: kartais skiriamas vietinis lakas ar tepalas, o pažengusiais atvejais – geriami priešgrybeliniai vaistai.

Jei infekcija nebus gydoma tinkamai, ji gali išplisti į kitas kūno vietas arba užkrėsti šeimos narius. Todėl geriau neatidėlioti vizito – kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo didesnė tikimybė visiškai atsikratyti grybelio.

Dažniausiai užduodami klausimai apie rusiškus vaistus nuo nagų grybelio