Rusiški vaistai nuo kraujo spaudimo: kokie jie ir kaip veikia?
Aukštas kraujospūdis – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių visame pasaulyje. Nors Lietuvoje turime platų registruotų vaistų pasirinkimą, kai kurie žmonės internete ieško rusiškų vaistų nuo kraujo spaudimo, viliojamų mažesne kaina ar pažįstamais pavadinimais iš praeities.
Tačiau gydytojai perspėja: ne visi šie preparatai yra saugūs ar patvirtinti vartoti Europos Sąjungoje, todėl jų pasirinkimas be specialisto priežiūros gali būti rizikingas.
- Kas tai? – Vaistai, gaminami Rusijoje, skirti aukštam kraujospūdžiui mažinti, dažnai turintys analogų Vakaruose.
- Kaip veikia? – Mažina kraujagyslių įtampą, lėtina širdies ritmą arba mažina skysčių kiekį organizme.
- Ar jie saugūs? – Ne visi patvirtinti Europos Sąjungoje, todėl jų kokybė ir saugumas nėra garantuoti.
- Kodėl žmonės juos renkasi? – Dėl mažesnės kainos, įpročio ar prieinamumo internete.
- Ko vengti? – Savaiminio gydymosi ir nelegaliai įsigytų vaistų be gydytojo priežiūros.
Kas yra rusiški vaistai nuo kraujo spaudimo?
Rusiški vaistai nuo arterinės hipertenzijos – tai preparatai, kuriuos gamina Rusijos farmacijos įmonės. Jie dažnai yra generiniai vaistai, t. y. kopijos žinomų Europos ar JAV gamintojų produktų, tačiau ne visada turi tokią pačią kokybę ar registracijos statusą.
Kai kurie jų gali turėti tą pačią veikliąją medžiagą – pavyzdžiui, enalaprilį, losartaną, amlodipiną ar metoprololį – bet dėl skirtingų pagalbinių medžiagų ar gamybos technologijos, jų poveikis žmogaus organizmui gali skirtis.
Be to, kai kurie rusiški vaistai platinami tik vidaus rinkoje ir nėra registruoti Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, todėl jų saugumas, veiksmingumas ir sudėtis nėra oficialiai patikrinti.
Kaip veikia šie vaistai?
Kraujo spaudimą mažinantys vaistai, nepriklausomai nuo jų kilmės, veikia keletu pagrindinių būdų – atpalaiduodami kraujagysles, mažindami širdies darbą arba padėdami pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
Rusiški vaistai dažnai priklauso toms pačioms farmakologinėms grupėms kaip ir vakarietiški preparatai, tačiau skiriasi jų kokybės kontrolė ir klinikinių tyrimų duomenys.
Vaistų grupė | Kaip veikia | Tipinės veikliosios medžiagos (ir rusiški atitikmenys) |
---|---|---|
AKF inhibitoriai (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai) | Mažina kraujagyslių susitraukimą ir padeda sumažinti kraujo spaudimą. | Enalaprilis, Captoprilis (rusiški: Enap analogai, Kapoten) |
ARB (angiotenzino receptorių blokatoriai) | Slopina kraujagyslių susitraukimą ir apsaugo širdį nuo perkrovos. | Losartanas, Valsartanas (rusiški: Lorista, Valsakor analogai) |
Beta adrenoblokatoriai | Lėtina širdies ritmą ir mažina širdies apkrovą. | Metoprololis, Bisoprololis (rusiški: Egilok analogai, Bisogamma) |
Kalcio kanalų blokatoriai | Atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, palengvina širdies darbą. | Amlodipinas, Verapamilis (rusiški: Amlotop, Verapamil-OBL) |
Diuretikai (šlapimo varomieji) | Mažina skysčių kiekį organizme, todėl sumažėja kraujo spaudimas. | Indapamidas, Hidrochlortiazidas (rusiški: Indap, Hypothiazid) |
Rusiški preparatai ir jų ES analogai
Rusiški vaistai nuo kraujo spaudimo dažnai turi tas pačias veikliąsias medžiagas kaip ir Europos gamintojų preparatai, tačiau jų kokybė, grynumas ir gamybos kontrolė gali labai skirtis.
Pavyzdžiui, Rusijoje gaminami vaistai, tokie kaip Kapoten, Lorista ar Amlotop, iš esmės atitinka vakarietiškus vaistus, tačiau nėra registruoti Europos Sąjungoje, todėl jų saugumas nėra oficialiai patvirtintas pagal ES reikalavimus.
„Kapoten“ yra captoprilio pagrindu sukurtas vaistas, kuris veikia greitai ir naudojamas kraujospūdžiui mažinti. Lietuvoje bei kitose ES šalyse gydytojai naudoja saugius šio vaisto analogus, tokius kaip Captopril (KRKA, TEVA ir kt.), kurie gaminami laikantis griežtų kokybės standartų.
Tuo tarpu „Lorista“, kuri gaminama Rusijoje iš veikliosios medžiagos losartano, turi panašų poveikį kaip „Losartan“ iš Europos gamintojų, tačiau skiriasi kokybės tikrinimo procedūros ir laboratorinė priežiūra.
Kitas pavyzdys – „Amlotop“, sukurtas iš amlodipino, yra populiarus Rusijos rinkoje, bet nėra patvirtintas ES. Jis veikia panašiai kaip „Norvasc“ (Pfizer), tačiau dėl gamybos skirtumų negali būti laikomas lygiaverčiu preparatu.
Taip pat minėtini vaistai „Indap“ (indapamidas) ir „Metoprolol-Akrikhin“ (metoprololis) – jie turi vakarietiškus atitikmenis „Tertensif“ bei „Egilok“, tačiau gali turėti kitokią biologinę prieigą ar šalutinių reakcijų spektrą.
Nors šių preparatų pavadinimai skamba panašiai, jų kokybės kontrolė ir klinikiniai tyrimai skiriasi, todėl gydytojai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nerekomenduoja vartoti vaistų, kurie nėra registruoti oficialiose vaistų duomenų bazėse.
Jei pacientas anksčiau vartojo bet kurį iš šių preparatų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų parinktas atitinkamas registruotas ES analogas, turintis tą pačią veikliąją medžiagą, bet patikrintą kokybę ir saugumą.