Galvos svaigimas gali būti trumpalaikis ir nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais jis tampa nuolatiniu ar stipriu simptomu, kuris trukdo dirbti, vairuoti ar net saugiai vaikščioti. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti receptinius vaistus.
- Kada skiriami? – Kai svaigimas yra stiprus, pasikartojantis ar susijęs su liga.
- Kas svarbiausia? – Nustatyti tikslią svaigimo priežastį.
- Ar visi vaistai vienodi? – Ne, skirtingos grupės veikia skirtingus mechanizmus.
- Ar galima vartoti savarankiškai? – Ne, reikalinga gydytojo konsultacija.
- Ar yra šalutinis poveikis? – Taip, kaip ir visi vaistai, gali sukelti nepageidaujamas reakcijas.
Kada reikalingi receptiniai vaistai nuo galvos svaigimo?
Receptiniai vaistai dažniausiai skiriami tuomet, kai galvos svaigimas:
- yra intensyvus ir trukdo kasdienei veiklai,
- kartojasi ilgą laiką,
- lydi pykinimas, vėmimas ar klausos sutrikimai,
- susijęs su diagnozuota liga (pvz., Menjero liga).
Jeigu svaigimas pasireiškia staiga, kartu su silpnumu, kalbos sutrikimu ar regėjimo pokyčiais, būtina skubi medicininė pagalba.
Pagrindinės receptinių vaistų grupės
Receptiniai vaistai nuo galvos svaigimo parenkami pagal nustatytą priežastį. Vieni vaistai veikia vidinę ausį ir pusiausvyros sistemą, kiti – centrinę nervų sistemą ar susijusius simptomus, pavyzdžiui, pykinimą.
Vaistai, veikiantys vestibulinę sistemą
Šiai grupei priklauso preparatai, kurie padeda reguliuoti vidinės ausies kraujotaką ar sumažinti spaudimą. Jie dažniausiai skiriami sergant Menjero liga ar esant vestibuliniams sutrikimams.
Šių vaistų tikslas – sumažinti svaigimo epizodų dažnį ir intensyvumą.
Antiemetiniai vaistai (nuo pykinimo ir vėmimo)
Jei galvos svaigimą lydi stiprus pykinimas ar vėmimas, gydytojas gali skirti vaistus, mažinančius šiuos simptomus. Jie neveikia pagrindinės svaigimo priežasties, tačiau padeda pacientui jaustis stabiliau ūmiu laikotarpiu.
Tokie vaistai dažniausiai vartojami trumpą laiką.
Centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai
Kai kuriais atvejais galvos svaigimas susijęs su padidėjusiu nervų sistemos jautrumu ar neurologinėmis priežastimis. Tokiais atvejais gali būti skiriami vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą.
Jie gali padėti sumažinti svaigimo pojūtį, tačiau dažnai reikalauja atsargaus dozavimo ir gydytojo priežiūros.
Privalumai ir galimos rizikos
Nauda
- Gali sumažinti svaigimo epizodų dažnį.
- Mažina pykinimą ir vėmimą.
- Pagerina kasdienį funkcionavimą.
- Padeda kontroliuoti lėtinius vestibulinius sutrikimus.
Rizikos
- Galimas šalutinis poveikis (pvz., mieguistumas, virškinimo sutrikimai).
- Ne visi vaistai tinka ilgalaikiam vartojimui.
- Gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais.
- Reikalinga gydytojo priežiūra.
Kaip gydytojas parenka receptinį vaistą nuo galvos svaigimo?
Receptinis vaistas nuo galvos svaigimo nėra parenkamas pagal simptomą vieną – svarbiausia nustatyti priežastį. Galvos svaigimas gali būti susijęs su vidinės ausies sutrikimu, kraujotakos problemomis, neurologinėmis ligomis ar net psichologiniais veiksniais.
Pirmiausia – diagnozė
Prieš skirdamas vaistus, gydytojas įvertina:
- kada prasidėjo svaigimas,
- kiek laiko trunka epizodai,
- ar yra klausos pokyčių, spengimas ausyse,
- ar pasireiškia pykinimas, vėmimas,
- ar yra kitų neurologinių simptomų.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai – kraujo tyrimai, klausos tyrimai ar neurologinis ištyrimas.
Tik nustačius tikėtiną priežastį parenkamas tinkamas vaistas.
Trumpalaikis ar ilgalaikis gydymas?
Ne visi receptiniai vaistai skiriami ilgalaikiam vartojimui. Ūminio svaigimo epizodo metu gali būti skiriami trumpalaikiai preparatai simptomams palengvinti.
Jeigu galvos svaigimas yra lėtinis ar pasikartojantis, gydymas gali būti tęstinis ir apimti ne tik vaistus, bet ir vestibulinę reabilitaciją ar gyvenimo būdo korekciją.
Kada būtina skubi pagalba?
Jeigu galvos svaigimą lydi staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės tirpimas ar regėjimo pablogėjimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnę būklę.
Ar vien vaistų pakanka?
Daugeliu atvejų vaistai yra tik viena gydymo dalis. Pavyzdžiui, esant vestibuliniams sutrikimams, dažnai rekomenduojama vestibulinė mankšta, kuri padeda organizmui prisitaikyti prie pusiausvyros sistemos pokyčių.
Kai galvos svaigimas susijęs su stresu ar nerimu, gali būti naudinga psichologinė pagalba ar relaksacijos metodai.
Vaistai gali sumažinti simptomus, tačiau ilgalaikė strategija dažnai apima kelis gydymo elementus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar receptiniai vaistai visiškai išgydo galvos svaigimą?
Kiek laiko reikia vartoti receptinius vaistus?
Ar galima nutraukti vaistų vartojimą pagerėjus?
Ar visi galvos svaigimo atvejai gydomi vaistais?
Ar receptiniai vaistai gali sukelti šalutinį poveikį?
Kiti straipsniai
Betahistinas nuo galvos svaigimo: vartojimas ir poveikis
