Raudonos dėmės ant odos yra dažnas nusiskundimas, kuris gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jos gali būti vos pastebimos arba ryškios, lokalizuotos vienoje vietoje ar išplitusios po visą kūną. Dėmių pobūdis labai įvairus – nuo nekenksmingų alerginių reakcijų iki rimtų infekcijų ar kraujo ligų požymių.
„Odos būklė dažnai atspindi bendrą organizmo sveikatą. Raudonos dėmės gali būti tiek laikinas odos sudirgimas, tiek pirmasis rimtos ligos ženklas.“
– dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias raudonų dėmių atsiradimo priežastis, pateiksime vizualius pavyzdžius ir paaiškinsime, kada būtina kreiptis į gydytoją.
- Kas tai? – Odos pakitimai, atsirandantys dėl uždegimo, infekcijų, alergijos, kraujotakos ar kitų priežasčių.
- Dažniausios priežastys. – Alergija, egzema, psoriazė, virusinės ar bakterinės infekcijos, kraujo krešėjimo sutrikimai.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei dėmės nepraeina per kelias dienas, plinta, sukelia stiprų niežulį, skausmą ar atsiranda kartu su karščiavimu.
- Gydymas. – Priklauso nuo priežasties: nuo paprastų tepalų iki specializuoto dermatologo ar hematologo gydymo.
- Prevencija. – Odos priežiūra, vengimas alergenų, imuninės sistemos stiprinimas, profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Dažniausios raudonų dėmių priežastys
Raudonos dėmės gali atsirasti dėl įvairių organizmo pakitimų – nuo nekenksmingų iki gyvybei pavojingų. Svarbu įvertinti, kada tai tik kosmetinis nepatogumas, o kada – signalas apie rimtesnę ligą.
Alerginės reakcijos
Alergija maistui, vaistams, kosmetikai ar buitinėms medžiagoms dažnai sukelia rausvas, niežtinčias dėmes ar bėrimą. Tokiu atveju odos pažeidimai paprastai atsiranda greitai, išplinta didesniu plotu ir gali būti lydimi patinimo.
Odos ligos
Egzema, atopinis dermatitas, psoriazė ar rožinė sukelia lėtinius odos pakitimus. Dėmės tokiais atvejais dažnai būna sausos, pleiskanojančios, kartais skausmingos. Jos atsiranda ne dėl išorinės priežasties, o dėl odos imuninės ar uždegiminės reakcijos.
Infekcijos
Virusinės ligos (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai) ar bakterinės infekcijos (pvz., impetigas) sukelia išplitusius bėrimus. Tokiais atvejais dėmės dažnai lydi karščiavimas, bendras silpnumas ar limfmazgių padidėjimas.
Kraujo ir kraujotakos sutrikimai
Smulkūs poodiniai kraujavimai (petekijos) ar stambesnės purpuros dėmės atsiranda dėl krešėjimo sutrikimų, trombocitopenijos ar net leukemijos. Tokiais atvejais dėmės neskauda ir neniežti, tačiau yra pavojingas signalas.
Kitos priežastys
Raudonas dėmes gali sukelti ir mechaniniai veiksniai (pvz., stiprus įbrėžimas, trintis), vabzdžių įkandimai, autoimuninės ligos ar net kepenų sutrikimai.
„Svarbiausia – įvertinti bendrą klinikinį kontekstą. Tos pačios raudonos dėmės gali būti visai nepavojingos vienam žmogui ir gyvybei pavojingos kitam.“
– dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija
Kada raudonos dėmės yra pavojingos ir reikalauja gydytojo pagalbos
Nors dalis raudonų dėmių ant odos atsiranda dėl laikino sudirgimo ar alerginės reakcijos ir greitai praeina, yra situacijų, kai jos signalizuoja apie rimtesnę problemą.
Pavojingais laikomi atvejai, kai:
- dėmės neišnyksta ilgiau nei 7–10 dienų arba vis plinta,
- bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu,
- dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus – tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis,
- odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar niežuliu – tai gali rodyti anafilaksinę reakciją,
- atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją – pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu – skubiai kviesti greitąją pagalbą.
„Staigus ir progresuojantis bėrimas, lydimas sisteminių simptomų, niekada neturėtų būti ignoruojamas. Tai gali būti gyvybei pavojingos būklės pradžia.“
– prof. Harald Gollnick, dermatologas, Vokietija
Naudingi ir rizikingi sprendimai susidūrus su raudonomis dėmėmis
Kai ant odos atsiranda raudonų dėmių, žmonės dažnai linkę reaguoti spontaniškai – tepti įvairius kremus, ignoruoti ar laukti, kol praeis. Tinkami sprendimai gali pagreitinti išgijimą, o neteisingi – pabloginti būklę.
Naudingi sprendimai
- Stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado dėmės – po maisto, vaistų, kontakto su chemikalais ar vabzdžių įkandimo.
- Laikytis higienos: švelniai plauti odą, vengti agresyvių prausiklių, palaikyti drėgmę.
- Vengti žinomų alergenų ar sudirginančių medžiagų, jei yra alergijos įtarimas.
- Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia lydimi simptomai (karščiavimas, skausmas, kraujosruvos).
- Laikytis gydytojo paskirto gydymo – tepalų, antihistamininių ar kitų vaistų.
Rizikingi sprendimai
- Ignoruoti išplitusias ar ilgai trunkančias dėmes, tikintis, kad jos „praeis pačios“.
- Naudoti stiprius vaistus (pvz., kortikosteroidus) be gydytojo nurodymo.
- Kasytis ar draskyti odą – tai gali sukelti infekciją ir pabloginti būklę.
- Pasikliauti vien tik liaudiškais metodais (pvz., acto, alkoholio aplikacijomis), kurie gali dar labiau sudirginti odą.
- Atidėlioti vizitą pas gydytoją, kai atsiranda papildomi pavojingi simptomai (karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai).
Pacientų patirtys ir gydytojų komentarai
Raudonų dėmių atsiradimas ant odos dažnai kelia nerimą, nes išvaizdos pokyčiai yra matomi iš karto. Patirtys rodo, kad žmonės dažnai delsia kreiptis į medikus, nors tai galėtų padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Pacientų patirtys
„Po kelių dienų bėrimo, kuris vis plėtėsi ant kojų, nuėjau pas gydytoją. Paaiškėjo, kad tai buvo alergija antibiotikams. Laiku sustabdžius vaistą ir pradėjus gydymą, viskas greitai praejo.“
– Rasa, 36 m.
„Man ant blauzdų atsirado raudonų, neskausmingų dėmelių. Maniau, kad tai odos dirginimas, bet tyrimai parodė mažą trombocitų kiekį. Laiku pradėtas gydymas išgelbėjo nuo komplikacijų.“
– Jonas, 54 m.
„Turėjau sausą odą ir raudonas dėmes daug metų laikiau ‘egzema’. Tik apsilankius pas dermatologą išsiaiškinau, kad tai psoriazė, ir pradėjus gydymą pagerėjo ne tik oda, bet ir savijauta.“
– Miglė, 28 m.
Gydytojų įžvalgos
„Raudonos dėmės nėra vien kosmetinis defektas. Jos dažnai pasako daugiau apie paciento vidinę sveikatą, nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.“
– prof. Harald Gollnick, dermatologas, Vokietija
„Svarbu nepamiršti, kad odos pokyčius reikia vertinti kartu su bendrais simptomais. Jei dėmės lydi karščiavimas, nuovargis ar kraujosruvos, būtina nedelsiant tirti priežastį.“
– dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija
Galerija
Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonas dėmes ant odos
Kokios dažniausios raudonų dėmių atsiradimo priežastys?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ar raudonos dėmės gali būti alergijos požymis?
Kaip atskirti infekciją nuo alergijos?
Ar raudonos dėmės gali rodyti kraujo ligą?
Ar galima gydytis pačiam?
Kiti straipsniai
Dusulys ir skausmas krūtinėje: kokias ligas tai gali reikšti
