Pregabalinas: apžvalga, vartojimas, šalutinis poveikis ir atsiliepimai
Pregabalinas – tai receptinis vaistas, priklausantis antiepilepsinių (antikonvulsantų) grupei, plačiai naudojamas ne tik epilepsijos gydymui, bet ir neuropatiniam skausmui, bei generalizuoto nerimo sutrikimui (GNS) mažinti. Jo veikimo principas paremtas smegenų cheminių signalų slopinimu, kas padeda sumažinti per didelį nervinių impulsų aktyvumą.
Šis vaistas žinomas prekiniais pavadinimais, tokiais kaip Lyrica, Pregabalin Teva, Alopreg ir kt. Jis sulaukė didelio dėmesio tiek iš medikų, tiek iš pacientų dėl plataus veikimo spektro – nuo nerimo iki chroninio skausmo.
Kaip ir dauguma stipresnio poveikio vaistų, pregabalinas turi ne tik aiškiai įrodyto efektyvumo, bet ir galimų šalutinių poveikių, kurie svarbūs sprendžiant dėl jo vartojimo. Straipsnyje išsamiai aptarsime šio vaisto naudą, rizikas, vartojimo ypatumus bei pasidalinsime gydytojų ir pacientų įžvalgomis.
- Kas tai? – Vaistas iš antiepilepsinių grupės, veikiantis nervų sistemą, mažina skausmą ir nerimą.
- Kam skiriamas? – Epilepsijai, generalizuotam nerimo sutrikimui, neuropatiniam skausmui gydyti.
- Kaip vartoti? – Tik gydytojo paskyrimu, individualiai pritaikytomis dozėmis, dažniausiai 2 kartus per dieną.
- Nauda? – Greitai mažina nerimo simptomus, padeda valdyti chroninį nervų skausmą, gali stabilizuoti nuotaiką.
- Rizikos? – Gali sukelti svaigulį, mieguistumą, svorio pokyčius, nutraukimo simptomus; nerekomenduojama staiga nutraukti.
Kas yra pregabalinas?
Pregabalinas – tai centrinę nervų sistemą veikianti veiklioji medžiaga, priskiriama antiepilepsinių vaistų (antikonvulsantų) grupei, tačiau dažniausiai ji naudojama ne epilepsijai, o kitoms neurologinėms ir psichikos būklėms gydyti. Šis vaistas veikia kaip neuromoduliatorius – tai reiškia, kad jis veikia nervinių impulsų perdavimą smegenyse ir stuburo smegenyse.
Veikimo mechanizmas pagrįstas kalcio kanalų blokavimu neuronuose – tai padeda sumažinti tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip glutamatas ir norepinefrinas, išsiskyrimą. Dėl šios priežasties pregabalinas gali efektyviai mažinti neuropatinį skausmą, slopinti traukulius ir lengvinti nerimo simptomus. Vaistas nėra benzodiazepinas, bet dėl savo poveikio dažnai klaidingai su juo lyginamas.
Farmacinės formos ir prekiniai pavadinimai
Pregabalinas dažniausiai vartojamas kapsulių pavidalu – nuo 25 mg iki 300 mg. Lietuvoje vaistas registruotas keliais prekiniais pavadinimais: Lyrica® (originalus vaistas), Pregabalin Teva, Alopreg, Pregamid, ir kitais. Kiekvienas jų turi tą pačią veikliąją medžiagą, todėl skiriasi tik gamintojas ir pagalbinės medžiagos.
Skystos arba geriamojo tirpalo formos pregabalinas Lietuvoje praktiškai nenaudojamas – dažniausiai skiriamos kapsulės. Injekcinės formos nėra, nes šis vaistas neveikia efektyviai, kai vartojamas parenteraliai.
Priklausomybės rizika
Kadangi pregabalinas veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti euforijos jausmą, kai kuriais atvejais jis yra piktnaudžiaujamas. Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant Lietuvą, pregabalinas yra įtrauktas į kontroliuojamų vaistinių preparatų sąrašus. Dėl to jis:
- Vartojamas tik su gydytojo receptu.
- Negali būti savavališkai didinama dozė.
- Gydymo nutraukimas turi būti atliekamas palaipsniui, prižiūrint medikams.
Eksperto nuomonė
„Pregabalinas yra veiksmingas vaistas neuropatiniam skausmui ir nerimui gydyti, tačiau svarbu jį vartoti tik prižiūrint gydytojui. Netinkamas vartojimas gali sukelti priklausomybę ar šalutinį poveikį, kurio pacientas neįvertins savarankiškai“, – teigia dr. Simon J. Gibbons, Londono universiteto farmakologijos profesorius.
Kam skiriamas pregabalinas?
Pregabalinas yra registruotas kaip vaistas kelioms svarbioms klinikinėms būklėms gydyti. Jo veikimas apima nervinių impulsų moduliavimą, todėl jis taikomas tiek neurologiniuose, tiek psichiatrijos srityse. Nors iš pradžių jis buvo sukurtas epilepsijai gydyti, šiandien dauguma gydytojų pregabaliną skiria esant neuropatiniam skausmui ar generalizuoto nerimo sutrikimui.
Registruotos indikacijos
Remiantis Europos vaistų agentūros (EMA) duomenimis ir Lietuvos vaistų registru, pregabalinas patvirtintas šioms būklėms gydyti:
Epilepsija (daliniai traukuliai)
Pregabalinas naudojamas kaip papildomas gydymas kartu su kitais vaistais nuo epilepsijos. Jis nėra pirmo pasirinkimo vaistas monoterapijoje, tačiau dažnai skiriamas esant sunkiai kontroliuojamiems traukuliams. Vaistas tinka tik suaugusiesiems.
Generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) gydymas
Tai viena iš pagrindinių indikacijų. Pregabalinas padeda sumažinti nuolatinę įtampą, nerimą, somatinius simptomus (širdies plakimą, drebulį, virškinimo sutrikimus), dažnai lydinčius GNS. Gydymo poveikis pasireiškia per keletą dienų – tai vienas iš jo privalumų, lyginant su SSRI ar SNRI grupės antidepresantais, kurių poveikio tenka laukti 2–4 savaites.
Neuropatinis skausmas
Pregabalinas dažnai skiriamas esant:
- Diabetinei periferinei neuropatijai
- Nugaros smegenų pažeidimo sukeltam skausmui
- Herpetinei neuralgijai (skausmui po juostinės pūslelinės)
- Fibromialgijai (kai kuriose šalyse)
Vaistas mažina nervų sužadinimą, todėl efektyvus būtent tokiuose skausmuose, kurių šaltinis yra pažeisti arba hiperaktyvūs nervai.
Off-label vartojimas (neregistruotas, bet taikomas)
Nors oficialiai neregistruota, klinikinėje praktikoje pregabalinas kartais skiriamas:
- Miego sutrikimams (ypač nerimo fone)
- Bipoliniam sutrikimui (papildomai prie stabilizatorių)
- Alkoholio nutraukimo simptomų mažinimui
- Lėtiniam skausmui (kai neužtenka kitų analgetikų)
Tokie atvejai privalo būti pagrįsti gydytojo sprendimu ir informuotu paciento sutikimu.
Specialistų požiūris
Pasak prof. Dr. Allan H. Young, Londono King’s College Psichiatrijos instituto vadovo:
„Pregabalinas yra svarbi priemonė gydant lėtinius nerimo sutrikimus, ypač kai kiti vaistai neveikia arba netoleruojami. Jis greitai mažina simptomus ir turi aiškią naudą pacientams, kurių gyvenimo kokybė stipriai sutrikusi.“
Kaip vartoti pregabaliną?
Pregabalinas – tai receptinis vaistas, kurio dozavimą ir vartojimo režimą individualiai parenka gydytojas, atsižvelgdamas į diagnozę, paciento amžių, gretutines ligas bei kitus veiksnius. Nors tai nėra sudėtingas preparatas vartojimo prasme, neteisingas ar savavališkas vartojimas gali sukelti rimtų šalutinių reiškinių, todėl labai svarbu laikytis nurodymų.
Įprastas dozavimas
Pregabalinas dažniausiai vartojamas du kartus per parą – ryte ir vakare. Pradinė dozė priklauso nuo indikacijos:
- Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažnai pradedama nuo 75 mg 2 kartus per dieną. Dozė palaipsniui didinama iki 300–450 mg per parą.
- Epilepsijos atveju kaip papildomas gydymas taip pat pradedama nuo 150 mg per parą, padalintos į dvi ar tris dalis.
- Neuropatinio skausmo gydymui taikomos dozės nuo 150 iki 600 mg per parą, priklausomai nuo poveikio ir toleravimo.
Dozė koreguojama palaipsniui, atsižvelgiant į veiksmingumą ir galimus nepageidaujamus reiškinius. Niekada nerekomenduojama iškart pradėti nuo maksimalios dozės.
Kada vartoti: su maistu ar be jo?
Pregabaliną galima vartoti nepriklausomai nuo valgymo laiko, tačiau kai kuriems pacientams, ypač jautriems virškinimo sistemai, patariama vartoti po valgio, kad sumažėtų pykinimo ar pilvo diskomforto tikimybė.
Svarbu vartoti vaistą kiekvieną dieną tuo pačiu metu, siekiant palaikyti pastovią koncentraciją organizme.
Ką daryti praleidus dozę?
Jeigu praleidote dozę, ją išgerkite kuo greičiau, kai tik prisiminsite. Tačiau jei jau arti kitos dozės laikas – nevartokite dvigubos dozės. Tiesiog tęskite vartojimą pagal įprastą grafiką.
Nutraukimo rekomendacijos
Pregabalino negalima nutraukti staiga, ypač jei jis vartotas ilgą laiką ar didelėmis dozėmis. Staigus nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą – nerimą, nemigą, pykinimą, galvos svaigimą, prakaitavimą, net traukulius.
Gydymo pabaiga turi būti palaipsnė, mažinant dozę per kelias dienas ar savaites, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas.
Vartojimas pacientams su gretutinėmis būklėmis
- Inkstų funkcijos nepakankamumas: būtina koreguoti dozę, nes pregabalinas šalinamas per inkstus.
- Vyresnio amžiaus pacientai: jautresni šalutiniam poveikiui (ypač mieguistumui ir koordinacijos sutrikimams), todėl dažnai skiriamos mažesnės pradinės dozės.
- Kepenų ligos: paprastai neturi reikšmingos įtakos pregabalino metabolizmui.
Gydytojo perspėjimas
Kaip pabrėžia dr. Markus P. Schmitz, neurologas iš Vokietijos:
„Svarbiausia – pregabaliną vartoti nuosekliai. Per greitas dozės didinimas ar nutraukimas gali sukelti nepageidaujamas reakcijas net tiems, kurie anksčiau vaistą gerai toleravo.“
Galimas šalutinis poveikis
Nors pregabalinas daugeliui pacientų yra gerai toleruojamas, jis, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinių poveikių. Kai kurie jų yra lengvi ir laikini, kiti – retesni, bet potencialiai pavojingi. Šalutinio poveikio tikimybė priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės, individualaus jautrumo ir gretutinių ligų.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai
Remiantis klinikiniais tyrimais ir farmakologinėmis apžvalgomis, šie poveikiai yra dažniausi:
- Mieguistumas ir nuovargis – dažniausiai pasitaikantis simptomas, dėl kurio kai kuriems pacientams tenka mažinti dozę arba koreguoti vartojimo laiką.
- Galvos svaigimas – ypač ryškus gydymo pradžioje arba didinant dozę. Dėl to padidėja griuvimo rizika vyresniems žmonėms.
- Svorio augimas – susijęs su padidėjusiu apetitu. Per keletą mėnesių kai kuriems pacientams svoris gali padidėti 5–10 %.
- Patinimai (edema) – ypač apatinėse galūnėse. Tai laikoma susijusiu su vaisto poveikiu kraujagyslių pralaidumui.
- Sumišimas, dėmesio sutrikimai – galimi kognityviniai pokyčiai, ypač didesnėmis dozėmis arba senyvo amžiaus pacientams.
- Seksualinė disfunkcija – retesnė, bet įtraukta į dažnų poveikių sąrašą.
Rimtesni ir retesni šalutiniai poveikiai
Kai kurie pacientai gali patirti retesnius, bet reikšmingus simptomus, kuriems būtina medicininė priežiūra:
- Elgesio pokyčiai, neretai susiję su agresyvumu, dirglumu ar depresijos paūmėjimu.
- Regos sutrikimai, pavyzdžiui, neryškus matymas arba dvejinimasis.
- Haliucinacijos, psichozės epizodai – pasitaiko retai, bet dažniau pacientams, turintiems polinkį į psichikos sutrikimus.
- Traukuliai, ypač staiga nutraukus vaistą.
- Alerginės reakcijos, įskaitant odos bėrimą, niežėjimą, veido ar liežuvio patinimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pacientui būtina kreiptis į gydytoją arba skubiąją pagalbą, jei atsiranda šie požymiai:
- Staigus dusulys ar veido patinimas
- Haliucinacijos ar stiprus elgesio pokytis
- Traukuliai, ypač jei jų nebuvo anksčiau
- Staigus regos pablogėjimas
- Sunkus galvos svaigimas, griuvimai
Toleravimas ilgalaikio vartojimo metu
Ilgalaikis pregabalino vartojimas dažnai susijęs su svorio padidėjimu, nuolatiniu mieguistumu bei kognityvinių funkcijų pokyčiais. Dėl to kai kuriais atvejais gydytojai gali svarstyti dozės mažinimą ar gydymo keitimą alternatyviais vaistais.
Eksperto komentaras
„Pregabalinas, nepaisant savo efektyvumo, nėra lengvas vaistas. Svarbiausia – atidžiai stebėti paciento reakciją, ypač pirmosiomis savaitėmis. Pastebėjus šalutinius poveikius, būtina kuo greičiau koreguoti gydymo schemą“, – pabrėžia dr. Ana López, Barselonos Sant Pau ligoninės neurologė.
Galima nauda ir galimos rizikos
Kaip ir dauguma receptinių nervų sistemą veikiančių vaistų, pregabalinas turi aiškią, moksliškai pagrįstą naudą, tačiau kartu gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. Gydytojai pabrėžia, kad sprendimas vartoti pregabaliną turėtų būti paremtas individualia rizikos ir naudos analize, ypač jei vaistas skiriamas ilgesniam laikotarpiui arba pacientas turi gretutinių sveikatos sutrikimų.
Galima nauda
- Efektyviai mažina neuropatinį skausmą, kai kiti vaistai neveiksmingi
- Greitai (per kelias dienas) sumažina generalizuoto nerimo simptomus
- Mažina dalinių epilepsijos priepuolių dažnį kartu su kitais vaistais
- Tinka lėtiniams skausmo sindromams, pvz., po juostinės pūslelinės ar stuburo traumų
- Lengvas dozavimas – dažniausiai vartojamas 2 kartus per dieną
Galimos rizikos
- Gali sukelti priklausomybę, ypač vartojant didesnėmis dozėmis ar be priežiūros
- Dažnai pasireiškia mieguistumas, svaigulys, galvos sunkumas
- Didina kūno svorį – kai kuriems pacientams tai tampa gydymo nutraukimo priežastimi
- Nutraukus vartojimą staiga, galimas abstinencijos sindromas su nerimu ir nemiga
- Nerekomenduojamas pacientams su psichoaktyvių medžiagų vartojimo istorija
Gydytojo komentaras
Pregabalinas, kaip vaistas, užima svarbią vietą šiuolaikinėje neurologijoje ir psichiatrijoje. Jis dažnai skiriamas pacientams, kurių gyvenimo kokybę stipriai paveikia nuolatinis skausmas, nerimas ar epilepsijos priepuoliai. Visgi, dėl savo veikimo pobūdžio, jis reikalauja ypač atsakingo skyrimo ir stebėjimo.
Klinikinė patirtis ir vertinimas
Pasak dr. Mark S. George, Pietų Karolinos Medicinos Universiteto (MUSC) neurologijos ir psichiatrijos profesoriaus:
„Pregabalinas yra vienas iš efektyviausių vaistų gydant neuropatinį skausmą, tačiau jį reikia skirti tik tuomet, kai aiškiai apibrėžta diagnozė ir alternatyvūs gydymo metodai nedavė pakankamo efekto. Be to, pacientams būtina paaiškinti, kad tai nėra trumpalaikis vaistas simptomų slopinimui – tai ilgalaikės terapijos priemonė.“
Dr. George taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nerimo gydyme pregabalinas įgavo stiprią poziciją dėl greito veikimo – kai kurie pacientai pajunta pagerėjimą per 1–3 dienas, tuo tarpu tradiciniai antidepresantai dažnai pradeda veikti tik po kelių savaičių.
Lietuvių gydytojų praktikos įžvalgos
Lietuvos gydytojai taip pat pripažįsta pregabalino vertę, ypač gydant pacientus su sudėtingais, mišriais skausmo sindromais ar gydymui atspariu nerimu. Dažniausiai pabrėžiama būtinybė pacientą nuosekliai sekti – ypač per pirmąsias 4–6 savaites nuo gydymo pradžios, kai pasireiškia tiek gydomasis poveikis, tiek dažniausi nepageidaujami reiškiniai.
Nors viešų citatų iš Lietuvos specialistų apie pregabaliną pateikta mažai, jų praktika rodo nuoseklų vaisto įtraukimą į kompleksinius gydymo planus, ypač kai reikia valdyti ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus.
Vartotojų atsiliepimai apie pregabaliną
Pregabalinas – tai vaistas, kuris pacientų vertinimu dažniausiai yra veiksmingas, tačiau patirtys su juo labai individualios. Vieniems tai ilgai ieškotas palengvėjimas nuo lėtinio skausmo ar nuolatinio nerimo, kitiems – sunkiai toleruojamas preparatas, sukėlęs nepageidaujamą poveikį ar emocinį disbalansą.
Tyrimų duomenimis, apie 60–70 % pacientų nurodo teigiamą terapinį efektą, tačiau net iki 30 % pacientų gydymą nutraukia dėl šalutinio poveikio.
Teigiami atsiliepimai
Daugelis pacientų, ypač turinčių lėtinio skausmo diagnozes, nurodo ženklų pagerėjimą gyvenimo kokybėje:
„Jau po savaitės pradėjau mažiau jausti deginantį skausmą kojose. Gydytojas sakė, kad tai bus ilgalaikis procesas, bet pirmą kartą po metų galiu užmigti be skausmo.“
— Jonas, 53 m., diabetinės neuropatijos pacientas
„Su pregabalinu pajutau skirtumą jau per 2 dienas – nerimo lygis akivaizdžiai sumažėjo, o galvoje tapo „ramiau“. Jokie antidepresantai taip greitai neveikė.“
— Ieva, 29 m., GNS diagnozė
„Išbandžiau beveik viską nuo fibromialgijos skausmo – tik šis vaistas padėjo bent jau pusę dienos jaustis „normaliai“. Pradžioje buvo svaigulys, bet po savaitės dingo.“
— Vaida, 42 m.
Neigiami atsiliepimai
Ne visi pacientai pregabaliną toleruoja gerai. Dažniausios neigiamos patirtys – mieguistumas, neryškus matymas, nuovargis, svorio augimas.
„Skausmas gal ir sumažėjo, bet nuo ryto iki vakaro jaučiausi apsvaigęs. Vaistą teko nutraukti – darbe negalėjau susikaupti.“
— Tomas, 38 m.
„Pajutau palengvėjimą, bet po mėnesio priaugau 7 kilogramus. Nors nieko nekeitėme mityboje. Man tai per didelė kaina.“
— Lina, 45 m.
„Blogiausia – kai nutraukiau. Grįžo visi simptomai, plius nemiga, drebulys ir panika. Teko vėl pradėti. Dabar mažinu labai pamažu.“
— Eglė, 36 m.
Apibendrinant
Atsiliepimų spektras rodo, kad pregabalinas gali būti labai efektyvus, bet reikalauja aiškaus gydytojo nurodymo, kantrybės ir reguliarios stebėsenos. Jis netinka visiems, o jo poveikis – stipriai individualus. Būtina informuoti pacientą apie galimus šalutinius reiškinius ir reguliariai vertinti, ar gydymas vis dar yra naudingas.