Galvos svaigimas ne visada turi aiškią fizinę priežastį. Dalis žmonių atlieka tyrimus, lankosi pas gydytojus, tačiau atsakymai būna „normos ribose“, o svaigimas niekur nedingsta. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas – ar tai gali būti nervinis arba psichogeninis galvos svaigimas?
Ši tema kelia daug nerimo, nes psichogeninis nereiškia „išgalvotas“. Priešingai – tai realus, stipriai jaučiamas simptomas, kuris atsiranda dėl nervų sistemos ir psichologinių veiksnių sąveikos. Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai paaiškinama, kas yra nervinis galvos svaigimas, kaip jis pasireiškia ir kuo skiriasi nuo organinių priežasčių.
- Kas tai? – Galvos svaigimas, susijęs su stresu, nerimu ar nervų sistemos įtampa.
- Kaip jaučiamas? – Nestabilumo, „plaukiančios galvos“, silpnumo jausmas.
- Kas jį sukelia? – Nerimas, panikos atakos, lėtinis stresas, emocinė įtampa.
- Kuo skiriasi? – Tyrimai dažnai normalūs, simptomai kinta priklausomai nuo emocinės būklės.
- Ką daryti? – Vertinti ne tik kūną, bet ir psichologinius veiksnius.
Kas yra nervinis (psichogeninis) galvos svaigimas?
Nervinis arba psichogeninis galvos svaigimas – tai būklė, kai svaigimo pojūtis kyla ne dėl aiškiai nustatomos fizinės ligos, o dėl nervų sistemos ir psichologinių veiksnių. Tai nereiškia, kad žmogus „apsimeta“ – simptomai yra tikri ir gali būti labai varginantys.
Dažniausiai šis svaigimas siejamas su padidėjusiu nerimu, įtampa ar nuolatiniu streso fonu. Nervų sistema tampa per jautri, o smegenys pradeda neteisingai interpretuoti pusiausvyros ir kūno pojūčius. Dėl to atsiranda nestabilumo jausmas, tarsi „nebūtų tvirto pagrindo po kojomis“.
Svarbu tai, kad nervinis galvos svaigimas dažnai:
- sustiprėja stresinėse situacijose,
- sumažėja ramybės metu,
- gali pasireikšti net ir ilsintis.
Būtent šios savybės padeda jį atskirti nuo galvos svaigimo, kurį sukelia vidinės ausies ar neurologiniai sutrikimai.
Kaip pasireiškia nervinis (psichogeninis) galvos svaigimas?
Nervinis galvos svaigimas dažnai apibūdinamas ne kaip aiškus „sukimasis“, o kaip sunkiai nusakomas, bet nuolat jaučiamas diskomfortas. Dėl to žmonėms būna sunku tiksliai paaiškinti, kas vyksta, o tai dar labiau didina nerimą.
Nestabilumo ir „plaukiančios galvos“ jausmas
Viena dažniausių formų – pojūtis, kad galva tarsi „plaukia“, o kūnas nėra visiškai stabilus. Tai nėra staigus sukimosi jausmas, labiau primenantis lengvą apsvaigimą ar netvirtumą stovint ar vaikštant.
Šis pojūtis dažnai sustiprėja:
- būnant žmonių pilnose vietose,
- prekybos centruose,
- ilgesnį laiką stovint eilėje.
Svaigimo ryšys su nerimu ir emocijomis
Psichogeninis galvos svaigimas labai glaudžiai susijęs su emocine būsena. Jis gali atsirasti arba sustiprėti stresinėse situacijose, konflikto metu, patiriant įtampą ar net galvojant apie patį svaigimą.
Dalis žmonių pastebi, kad kuo labiau jie koncentruojasi į savo pojūčius, tuo stipresnis tampa svaigimas. Tai sukuria uždarą ratą: nerimas didina svaigimą, o svaigimas – nerimą.
Kiti lydintys pojūčiai
Nervinis galvos svaigimas retai pasireiškia vienas. Dažnai jį lydi ir kiti simptomai, kurie nėra pavojingi, bet labai varginantys kasdienybėje.
Dažniausiai tai:
- širdies plakimo pojūtis,
- dusulio jausmas,
- prakaitavimas,
- įtampa kaklo ir pečių srityje.
Šie simptomai dar labiau sustiprina jausmą, kad „kažkas negerai“, nors objektyvūs tyrimai dažnai neparodo aiškios patologijos.
Kaip atskirti nervinį galvos svaigimą nuo kitų priežasčių?
Vienas didžiausių iššūkių susidūrus su galvos svaigimu – suprasti, iš kur jis kyla. Nervinis galvos svaigimas dažnai painiojamas su vidinės ausies, kraujospūdžio ar neurologinėmis problemomis. Vis dėlto yra keli svarbūs skirtumai, kurie padeda orientuotis.
Psichogeninis svaigimas dažniausiai neturi vieno aiškaus „pradžios taško“. Jis gali trukti ilgą laiką, kisti intensyvumu ir stipriai priklausyti nuo emocinės būklės. Tuo tarpu organinių priežasčių sukeltas svaigimas dažniau turi konkrečius, pasikartojančius modelius.
Pagrindiniai skirtumai pagal požymius
| Požymis | Nervinis (psichogeninis) svaigimas | Organinės priežastys |
|---|---|---|
| Svaigimo pobūdis | „Plaukiančios galvos“, nestabilumo jausmas | Sukimosi, kritimo pojūtis |
| Ryšys su stresu | Aiškus – sustiprėja įtampos metu | Dažniausiai nėra tiesioginio ryšio |
| Tyrimų rezultatai | Dažniausiai normos ribose | Gali rodyti pakitimus |
| Simptomų kaita | Kinta dienos metu, priklauso nuo dėmesio | Dažniau pastovūs arba epizodiniai |
| Palengvėjimas ramybės metu | Dažnai sumažėja atsipalaidavus | Ne visada priklauso nuo emocijų |
Svarbu pabrėžti, kad nervinis galvos svaigimas dažnai nustatomas atmetimo principu – kai rimtos fizinės priežastys jau yra ištirtos ir atmestos. Tai nereiškia, kad problema „psichologinė ir nesvarbi“ – priešingai, ji reikalauja tikslingo sprendimo.
Ką daryti, jei galvos svaigimas yra nervinės kilmės?
Kai nustatoma, kad galvos svaigimas greičiausiai susijęs su nervų sistemos įtampa ar nerimu, labai svarbu keisti ne tik veiksmus, bet ir požiūrį. Šio tipo svaigimas nėra pavojingas gyvybei, tačiau jis gali tapti labai varginantis, jei žmogus nuolat gyvena budrumo ir savistabos režimu.
Pagrindinis tikslas – nuraminti nervų sistemą, o ne nuolat kovoti su pačiu pojūčiu.
Mažinti dėmesio koncentravimą į svaigimą
Nervinis galvos svaigimas dažnai stiprėja tada, kai žmogus nuolat „tikrina“, ar jam vis dar svaigsta. Kiekvienas pojūtis tampa tarsi patvirtinimu, kad kažkas negerai, ir taip palaikomas uždaras ratas.
Praktikoje tai reiškia, kad svarbu palaipsniui grįžti prie įprastų veiklų ir stengtis neanalizuoti kiekvieno kūno signalo. Kai dėmesys nukreipiamas kitur, nervų sistema gauna signalą, kad grėsmės nėra, ir svaigimo pojūtis dažnai ima silpnėti.
Darbas su stresu ir nerimu
Kadangi psichogeninis galvos svaigimas glaudžiai susijęs su emocine būsena, vien simptomų ignoravimo nepakanka. Reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti bendrą nervų sistemos apkrovą.
Net ir paprasti dalykai – reguliarus miegas, pastovus dienos ritmas, trumpi pasivaikščiojimai gryname ore – gali turėti realų poveikį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kofeino kiekį ir nuolatinį skubėjimą, nes jie palaiko organizmą „įtampos režime“.
Judėjimas kaip gydymo dalis
Daugelis žmonių, patirdami galvos svaigimą, pradeda vengti judėjimo, bijodami, kad simptomai sustiprės. Tačiau nervinės kilmės svaigimas nėra susijęs su realia pusiausvyros praradimo rizika.
Palaipsnis, saugus judėjimas padeda smegenims „išmokti“, kad kūno pojūčiai nėra pavojingi. Ilgainiui tai mažina ir patį svaigimo jausmą, ir su juo susijusį nerimą.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jei galvos svaigimas tęsiasi mėnesius, riboja kasdienį gyvenimą ar sukelia nuolatinę baimę, labai naudinga apsvarstyti psichologo ar psichoterapeuto pagalbą. Ypač efektyvi laikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda keisti reakciją į kūno pojūčius.
Svarbu pabrėžti, kad toks sprendimas nereiškia, jog problema „tik galvoje“. Tai racionalus būdas padėti nervų sistemai grįžti į pusiausvyrą.
Gydytojo komentaras: kodėl nervinis galvos svaigimas nėra „išsigalvojimas“?
Gydytojai pabrėžia, kad psichogeninis galvos svaigimas yra realus ir mediciniškai pripažintas sutrikimas. Jis atsiranda tuomet, kai nervų sistema ilgą laiką veikia padidintos įtampos būsenoje, o smegenys ima perdėtai interpretuoti kūno pojūčius.
Klinikinėje praktikoje dažnai matoma, kad pacientai jau būna atlikę daugybę tyrimų, tačiau neranda atsakymo, kodėl vis dar svaigsta galva. Tokiais atvejais labai svarbu paaiškinti, kad simptomai nėra pavojingi, tačiau jiems palaikyti užtenka nuolatinio nerimo ir baimės.
Psichogeninis galvos svaigimas yra dažna būklė, kai nervų sistema lieka nuolatinio budrumo būsenoje, nors objektyvios grėsmės nebėra. — dr. Robert W. Baloh
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar nervinis galvos svaigimas yra tik „psichologinis“?
Ar gali svaigti galva, net jei tyrimai geri?
Ar nervinis galvos svaigimas gali trukti ilgai?
Ar šis galvos svaigimas pavojingas?
Ar padeda vaistai nuo nerimo?
Kada vis dėlto reikia pakartotinai kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
Galvos svaigimas ir vitaminų trūkumas: ką verta žinoti
