Stresas, įtampa ir nerimas gali paveikti ne tik emocinę būseną, bet ir širdies darbą. Nerviniai širdies permušimai – tai laikinas širdies ritmo sutrikimas, atsirandantis dėl emocinės ar fizinės įtampos. Jie dažnai pasireiškia kaip „plazdėjimas“, „stipresnis dūžis“ ar trumpas „sustojimo“ jausmas krūtinėje.
Nors šie pojūčiai gali išgąsdinti, dažniausiai jie nėra pavojingi, o tik parodo, kad nervų sistema per daug aktyvi. Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti širdies elektrinius impulsus, tačiau tinkamai suvaldžius emocinę įtampą, permušimai praeina be gydymo.
- Kas tai? – Širdies ritmo sutrikimai, atsirandantys dėl streso, nerimo ar įtampos, kai širdis reaguoja į padidėjusį adrenalino kiekį.
- Kada pasireiškia? – Dažniausiai po stresinių situacijų, ginčo, panikos priepuolio ar net pervargimo.
- Ar pavojinga? – Paprastai ne, bet pasikartojantys atvejai gali rodyti nervinės sistemos ar hormonų disbalansą.
- Kaip suvaldyti? – Mažinti stresą, vengti kofeino, daugiau ilsėtis, stiprinti nervų sistemą ir širdį.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei permušimus lydi silpnumas, dusulys ar spaudimas krūtinėje.
Kas yra nerviniai širdies permušimai
Nerviniai širdies permušimai – tai nevalingi, trumpalaikiai širdies ritmo pokyčiai, kuriuos sukelia nervinės sistemos įtampa. Jie pasireiškia tada, kai kūnas reaguoja į stresą ar emocinį dirgiklį – pavyzdžiui, ginčą, baimę ar nerimą. Širdis pradeda plakti greičiau, nereguliariai arba atrodo, kad „sustoja“ ir „vėl smarkiai trinkteli“.
Šie permušimai dažniausiai atsiranda, kai organizme padidėja adrenalino ir kortizolio kiekis. Tai – natūrali „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu širdis gauna signalą dirbti intensyviau. Daugeliui žmonių tokie pojūčiai trumpalaikiai, tačiau jautresnė nervų sistema gali reaguoti stipriau.
Dažniausiai nerviniai širdies permušimai pasireiškia:
– po stipraus streso ar išgąsčio;
– panikos priepuolių metu;
– po ilgo nemigos laikotarpio;
– pervargus ar išsekus nervų sistemai.
Paprastai šie simptomai praeina savaime, kai žmogus nurimsta ir normalizuojasi kvėpavimas. Vis dėlto, jei širdies ritmas išlieka nereguliarus ar permušimai kartojasi, verta pasitikrinti, ar priežastis nėra susijusi su elektrolitų trūkumu, skydliaukės veikla ar tikruoju širdies ritmo sutrikimu.
Kodėl stresas veikia širdies ritmą
Stresas – viena dažniausių priežasčių, kodėl širdis ima plakti nereguliariai. Kai žmogus patiria įtampą, organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie aktyvina nervų sistemą ir priverčia širdį dirbti greičiau. Tokiu būdu kūnas ruošiasi kovoti ar bėgti, net jei realaus pavojaus nėra.
Kai ši reakcija kartojasi dažnai, širdis gali tapti jautresnė, o jos elektriniai impulsai – netolygūs. Dėl to žmogus jaučia permušimus, virpėjimą ar smūgius krūtinėje, ypač ramybės metu.
Stresas taip pat sutrikdo miego ritmą, virškinimą ir kvėpavimą, todėl organizmas nuolat būna įtampos būsenoje. Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį nuovargį, kraujospūdžio svyravimus ir dažnesnius širdies ritmo sutrikimus.
„Stresas širdžiai yra tarsi nuolatinis triukšmas – jis trikdo jos ritmą, net jei pati širdis yra visiškai sveika.“ Dr. James Rowe
Svarbiausia – atpažinti, kad šie permušimai kyla ne dėl fizinės širdies ligos, o dėl pernelyg aktyvios nervų sistemos. Tik nuraminus kūną ir protą, širdies ritmas sugrįžta į normą.
Kaip atskirti nervinius permušimus nuo kitų sutrikimų
Nerviniai širdies permušimai dažniausiai pasireiškia kartu su emocine įtampa – streso, nerimo ar baimės akimirkomis. Žmogus pajunta stipresnį širdies dūžį, „praleistą“ ritmą ar trumpą virpėjimą, tačiau po kelių minučių, kai nusiramina, pojūtis išnyksta.
Tuo tarpu fizinės kilmės permušimai dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su emocijomis. Jie gali atsirasti po fizinio krūvio, dėl elektrolitų trūkumo, skydliaukės sutrikimų ar širdies laidumo problemų. Tokiu atveju permušimai išlieka ilgiau ir kartais lydi dusulys, svaigulys ar skausmas krūtinėje.
Svarbiausias skirtumas – nerviniai permušimai praeina nurimus, o tikrieji ritmo sutrikimai dažniausiai ne.
Kad būtų aišku, kuri priežastis lemia simptomus, gydytojas gali atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar Holterio monitoravimą – šie tyrimai padeda nustatyti, ar širdies ritmas keičiasi fiziškai, ar tai emocinės kilmės reakcija.
Kaip suvaldyti ir sumažinti nervinius širdies permušimus
Nerviniai širdies permušimai dažniausiai suvaldomi be vaistų, keičiant gyvenimo būdą ir mokantis nuraminti nervų sistemą. Pirmas žingsnis – pašalinti stresą keliančias situacijas arba bent jau išmokti į jas reaguoti ramiau.
Padeda kvėpavimo pratimai, trumpi pasivaikščiojimai, joga ar meditacija – visa, kas mažina įtampą ir padeda organizmui pereiti iš „įtampos“ į „poilsio“ režimą. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą ir riboti kofeiną, alkoholį bei nikotiną, kurie stimuliuoja nervų sistemą.
Mityboje reikėtų daugiau dėmesio skirti magnio ir B grupės vitaminų šaltiniams – jie ramina nervų sistemą ir palaiko tolygų širdies ritmą.
„Kai žmogus nurimsta, širdis visada nurimsta kartu. Nervinius permušimus gydo ne tabletės, o gebėjimas sugrįžti į vidinę pusiausvyrą.“ Dr. Laura Stein
Jei simptomai vis dėlto kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju. Kartais naudingi lengvi raminamieji augaliniai preparatai ar psichoterapija, padedanti išmokti valdyti nerimą ir atstatyti nervų sistemos balansą.
Privalumai ir trūkumai
Nerviniai širdies permušimai dažnai atrodo gąsdinantys, bet tinkamai juos supratus galima išvengti didelio streso ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ši lentelė padeda pamatyti, kokia nauda slypi gebėjime atpažinti emocinę priežastį, ir kokie pavojai kyla, jei šie simptomai ignoruojami.
Privalumai
- Supratus, kad permušimai kyla dėl streso, sumažėja baimė ir įtampa.
- Gyvenimo būdo keitimas (ramybė, miegas, fizinis aktyvumas) dažnai visiškai pašalina simptomus.
- Sustiprėja psichologinis atsparumas ir nervų sistemos pusiausvyra.
- Pagerėja širdies veikla, miego kokybė ir bendra savijauta.
Trūkumai
- Ilgalaikis stresas gali išprovokuoti nuolatinius ritmo sutrikimus.
- Ignoruojant simptomus, galima praleisti rimtesnės širdies ar nervų sistemos problemos pradžią.
- Perdėtas dėmesys kūno signalams gali sustiprinti nerimą ir simptomus.
- Savidiagnostika be gydytojo vertinimo gali būti klaidinga.
Natūralūs būdai raminti širdies ritmą
Nerviniai širdies permušimai dažnai kyla dėl įtampos, todėl pirmiausia reikia padėti kūnui ir nervų sistemai grįžti į ramybės būseną. Tai galima padaryti natūraliais, kasdieniais būdais, kurie neturi šalutinio poveikio ir veikia greitai.
Pirmiausia padeda gilus, lėtas kvėpavimas. Vienas veiksmingiausių metodų – vadinamasis 4–7–8 kvėpavimo ciklas: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite orą 7 sekundes ir iškvėpkite 8 sekundes. Šis būdas ramina klajoklio nervą, kuris tiesiogiai veikia širdies ritmą.
Taip pat naudinga lengva fizinė veikla – trumpas pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga. Judėjimas padeda išsklaidyti įtampą, sumažinti streso hormonų lygį ir atkurti deguonies balansą kraujyje.
Svarbus ir miego bei poilsio režimas. Lėtinis nuovargis trikdo širdies elektrinius impulsus, todėl miegas turi būti reguliarus, ne trumpesnis nei 7 valandos. Vakare verta vengti ekranų šviesos, o miegamąją erdvę išlaikyti vėsią ir ramią.
Mityboje padeda magnio, kalio ir B grupės vitaminų turintys produktai – riešutai, bananai, žalios lapinės daržovės, avižos. Jie padeda nuraminti nervų sistemą ir palaiko stabilų širdies ritmą.
„Širdis reaguoja į mūsų emocijas. Kuo ramiau kvėpuojame ir gyvename, tuo tolygesnis tampa jos plakimas.“ Dr. Helena Ward
Reguliarus poilsis, subalansuota mityba ir sąmoningas kvėpavimas – tai paprasti, bet labai veiksmingi būdai suvaldyti nervinius širdies permušimus be vaistų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti, kad širdies permušimai yra nervinės kilmės?
Ar nerviniai širdies permušimai pavojingi?
Ar šiuos permušimus galima gydyti vaistais?
Ar fizinis aktyvumas padeda mažinti nervinius permušimus?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ar galima visiškai atsikratyti nervinių širdies permušimų?
Kiti straipsniai
Širdies permušimai gulint: ką reikėtų žinoti apie šią būklę
