Migruojantis sąnarių skausmas: kas tai ir ką daryti?

Sąnarių skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Tačiau kai skausmas neapsistoja vienoje vietoje, o tarsi „keliauja“ – vieną dieną maudžia kelį, kitą riešą ar petį – situacija pasidaro painesnė.
Tokiu atveju kalbame apie migruojantį sąnarių skausmą – būklę, kai uždegimas ar diskomfortas pereina iš vieno sąnario į kitą.
Nors tai gali būti laikinas reiškinys, kartais jis tampa pirmuoju ženklu, kad organizme vyksta gilesni procesai – pavyzdžiui, autoimuninė reakcija, infekcija ar lėtinis stresas.

Kas yra migruojantis sąnarių skausmas?

Migruojantis sąnarių skausmas – tai būklė, kai skausmas keičia savo vietą. Vieną dieną jis gali pasireikšti keliuose, kitą – riešuose ar alkūnėse. Toks skausmas dažnai rodo, kad priežastis slypi ne pačiame sąnaryje, o viso organizmo veikloje – pavyzdžiui, imuninės sistemos reakcijose, hormonų disbalanse ar infekciniuose uždegimuose.

„Migruojantis sąnarių skausmas dažnai yra kūno būdas pasakyti, kad kažkas vyksta giliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.“ – Dr. Marc Dubois

Kai kuriems žmonėms tokio tipo skausmas praeina savaime, ypač po peršalimo ar virusinės infekcijos, tačiau jei simptomai kartojasi ar stiprėja, svarbu juos įvertinti kartu su gydytoju.

Galimos priežastys

Migruojantis sąnarių skausmas gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo paprasto fizinio pervargimo iki autoimuninių ar infekcinių ligų. Dažnai jis pasireiškia kaip organizmo atsakas į uždegimą, net jei tas uždegimas nėra tiesiogiai sąnaryje.

Trumpalaikis skausmas gali būti visiškai nepavojingas – pavyzdžiui, po virusinės infekcijos ar net po intensyvesnio sporto.
Tačiau kai skausmas vis grįžta arba „keliauja“ vis į kitą sąnarį, verta įvertinti ir gilesnes priežastis: imuninės sistemos veiklos sutrikimus, hormoninius pokyčius, mitybos disbalansą ar infekcijas.

„Kai skausmas keičia vietą, tai reiškia, kad kūnas ieško pusiausvyros – vienas audinys sveiksta, kitas perima įtampą.“ – Dr. Laura Jensen

Toliau pateiktoje lentelėje – dažniausios priežastys, priklausomai nuo lyties, ir tai, ar jos kelia rimtą pavojų.

Kokia rizika?

Migruojantis sąnarių skausmas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltas ar laikinas, tačiau kartais jis rodo, kad organizme vyksta gilesni uždegiminiai ar imuniniai procesai. Rizikos lygis priklauso nuo skausmo trukmės, pasikartojimo dažnio ir lydinčių simptomų.

1. Trumpalaikė rizika: jei skausmas atsiranda po peršalimo, fizinio nuovargio ar streso, paprastai jis praeina per kelias dienas. Pavojus nedidelis – svarbiausia leisti kūnui pailsėti, išvengti peršalimo ir nepertempti sąnarių.
2. Vidutinė rizika: kai skausmas pasikartoja ar „keliauja“ kas kelias savaites, gali būti, kad organizmas reaguoja į lėtinius uždegimus, netinkamą mitybą ar imuninės sistemos disbalansą. Laikui bėgant tai gali pažeisti sąnarių audinius ir išprovokuoti kitus simptomus – nuovargį, raumenų įtampą ar miego sutrikimus.
3. Didelė rizika: jei skausmas stiprėja, tampa dažnas ar jį lydi patinimas, karščiavimas ar sustingimas, galima įtarti reumatoidinį artritą, podagrą ar infekcinės kilmės uždegimą. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes negydomi procesai gali pažeisti kremzles, kaulus ir sukelti nuolatinį sąnarių sustingimą.

„Pavojus slypi ne pačiame skausme, o jo priežastyje – kuo ilgiau ji lieka nežinoma, tuo didesnė rizika, kad sąnarys bus pažeistas visam laikui.“
– dr. Anne Richteraime, geriau stebėti savo kūno signalus ir, prireikus, pasitarti su gydytoju.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų migruojantis sąnarių skausmas nėra pavojingas – ypač jei atsiranda po fizinio krūvio, ilgesnio stovėjimo ar peršalimo. Tačiau kartais toks skausmas gali būti rimtesnės ligos ženklas. Svarbiausia – laiku atpažinti, kada reikalinga gydytojo pagalba.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:

• skausmas kartojasi ilgiau nei dvi savaites arba vis stiprėja;
• sąnariai patinsta, parausta ar tampa karšti;
• atsiranda karščiavimas, nuovargis ar netikėtas svorio kritimas;
• sunku judinti rankas ar kojas, skausmas riboja judesius;
• simptomai prasidėjo po erkės įkandimo ar persirgtos infekcijos.

„jei skausmas keliauja tarp sąnarių be aiškios priežasties, verta atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kad tai nėra uždegiminės ar autoimuninės kilmės problema.“ -Dr. Sofia Lindgren

Gydytojas gali paskirti tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti skausmo priežastį – pavyzdžiui, įvertinti uždegimo rodiklius, vitaminų kiekį ar imuninės sistemos veiklą.
Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau pritaikyti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią lėtiniam skausmui.

Ką galite padaryti patys?

Migruojantis sąnarių skausmas ne visada reikalauja vaistų ar sudėtingo gydymo. Daugeliu atvejų skausmą ir sustingimą galima palengvinti paprastais, kasdieniame gyvenime pritaikomais būdais, kurie mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir padeda kūnui natūraliai atsigauti.

1. Judėkite, bet be pertempimo: lengvi pratimai, vaikščiojimas ar plaukimas palaiko sąnarių lankstumą ir stiprina raumenis aplink juos. Svarbiausia – judėti švelniai, vengiant pratimų, kurie sukelia skausmą.
2. Ilsėkitės ir venkite pervargimo: sąnarių skausmas dažnai signalizuoja, kad kūnas pavargo. Suteikite sau laiko pailsėti, pakankamai miegokite ir didinkite fizinį krūvį palaipsniui, kad raumenys spėtų prisitaikyti.
3. Naudokite šilumą arba šaltį: šilta vonia ar šildantis kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir mažina įtampą, o jei sąnarys patinęs, efektyviau veikia vėsus kompresas, kuris sumažina uždegimą.
4. Rūpinkitės mityba: įtraukite į savo racioną produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių – pavyzdžiui, žuvies, linų sėmenų ar graikinių riešutų – bei vitaminų D, C ir magnio. Ribokite cukraus ir perdirbto maisto vartojimą, nes jie skatina uždegiminius procesus.
5. Venkite streso: ilgalaikė įtampa sustiprina skausmo pojūtį ir suaktyvina uždegimą. Padeda gilus kvėpavimas, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ar paprastas poilsis be telefono ar dirgiklių.

6. Stebėkite savo kūną: užsirašykite, kada ir kur jaučiate skausmą, ką veikėte, ką valgėte ar kaip miegojote. Tokie pastebėjimai padeda atsekti ryšius tarp įpročių ir simptomų bei padeda gydytojui tiksliau įvertinti situaciją.

Sąmoningas dėmesys savo kūnui, judėjimo ir poilsio pusiausvyra bei nuoseklūs sveiki įpročiai dažnai yra paprasčiausias, bet veiksmingiausias būdas sumažinti sąnarių skausmą ir pagerinti savijautą kasdien.

Dažniausiai užduodami klausimai