Kvetiapinas miegui: ar šis vaistas padeda nuo nemigos?

Pastaraisiais metais kvetiapinas (prekinis pavadinimas Seroquel) vis dažniau vartojamas ne tik psichikos sutrikimams gydyti, bet ir… miegui pagerinti. Kai kurie gydytojai jį skiria mažomis dozėmis pacientams, kenčiantiems nuo nemigos, nerimo ar naktinių prabudimų.
Tačiau ar tai saugu? Ar kvetiapinas tikrai padeda miegoti geriau, ar tik sukelia „dirbtinį“ mieguistumą?

Kas yra kvetiapinas ir kaip jis veikia?

Kvetiapinas – tai antipsichozinis (neuroleptinis) vaistas, priklausantis vadinamųjų atipinių antipsichotikų grupei.
Jis veikia keletą pagrindinių neuromediatorių sistemų smegenyse – dopamino, serotonino ir histamino receptorius.

Mažomis dozėmis kvetiapinas turi ryškų raminamąjį poveikį, todėl kai kuriems pacientams padeda greičiau užmigti ir ilgiau išlaikyti gilų miegą.
Tačiau didesnės dozės (nuo 150 mg ir daugiau) naudojamos jau gydant psichikos sutrikimus, o ne nemigą.

„Kvetiapinas nėra miego vaistas. Jo raminamasis poveikis – šalutinis, o ne pagrindinis tikslas. Todėl jį galima vartoti tik tuo atveju, jei nemigą sukelia psichikos sutrikimai ar nerimas.“ -Eveline Grant

Kvetiapinas dažnai skiriamas trumpam laikui pacientams, kuriems įprasti migdomieji (pvz., zolpidemas ar melatoninas) nepadeda.
Tačiau vartojant ilgiau nei kelias savaites, gali atsirasti tolerancija – organizmas pripranta, o be vaisto užmigti darosi sunkiau.

Ar kvetiapinas tikrai padeda miegoti: mokslinių tyrimų apžvalga ir gydytojų nuomonės

Kvetiapinas iš tiesų gali pagerinti miego kokybę – bet tik trumpalaikėje perspektyvoje ir ne visiems.
Jo raminamasis poveikis atsiranda dėl poveikio histamino (H1) ir serotonino (5-HT2A) receptoriams, todėl žmogus tampa mieguistas, raumenys atsipalaiduoja, o nerimo signalai susilpnėja.

Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis nėra „tikrasis miegas“.
Dėl kvetiapino poveikio smegenų cheminių procesų sutrikdomas natūralus miego ciklas – ypač REM fazė, kuri būtina atminčiai ir emociniam balansui.

Ką sako gydytojai

Psichiatrai ir neurologai vieningai sutaria: kvetiapinas nėra migdomasis vaistas. Jis gali padėti tik tada, kai nemigą sukelia kita psichikos būklė – depresija, bipolinis sutrikimas, potrauminis stresas.
Sveikiems žmonėms, kurie tiesiog blogai miega, šis vaistas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kada (ir kam) kvetiapinas gali būti skiriamas

Kvetiapinas iš esmės yra psichikos sutrikimų gydymui skirtas vaistas, o ne migdomasis. Jis gali būti skiriamas miegui tik tada, kai nemiga yra vienas iš kitų sutrikimų simptomų, pavyzdžiui:

• Depresija – kai žmogui sunku užmigti dėl įkyrių minčių ar nerimo.
• Bipolinis sutrikimas – padeda suvaldyti manijos fazės sukeliamą nemigą.
• Šizofrenija ar kiti psichoziniai sutrikimai – padeda atkurti miego ritmą kartu su gydymu.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) – mažina nerimą, naktinius košmarus, leidžia užmigti ramiau.

Tokiais atvejais mažos kvetiapino dozės (paprastai 25–100 mg per parą) veikia raminamai, bet vartojimas turi būti griežtai prižiūrimas gydytojo.
Sveikiems žmonėms, neturintiems psichikos sutrikimų, rekomenduojama vengti šio vaisto miegui gerinti.

Natūralūs miego gerinimo būdai: melatoninas, šviesos terapija, miego rutina

Ne visada prireikia stiprių vaistų, kad pagerintume miegą. Dažnai užtenka atkurti natūralų organizmo ritmą – vadinamąjį cirkadinį laikrodį, kuris reguliuoja, kada mes jaučiamės pavargę ir kada budrūs. Miego kokybę galima pagerinti trimis paprastais, tačiau moksliškai pagrįstais būdais: melatoninu, šviesos terapija ir pastovia rutina.

Melatoninas – natūralus miego hormonas

Melatoninas yra hormonas, kurį mūsų smegenys pradeda gaminti sutemus. Jis tarsi siunčia kūnui signalą, kad metas ilsėtis. Papildomas melatonino vartojimas gali padėti žmonėms, kurie dirba pamaininį darbą, keliauja per laiko juostas arba turi išsiderinusį miego ritmą dėl streso. Paprastai rekomenduojamos mažos dozės – nuo vieno iki trijų miligramų, vartojamos pusvalandį prieš miegą. Svarbu suprasti, kad melatoninas nėra migdomasis – jis neveikia iš karto, o padeda organizmui prisiminti, kada atėjo miego metas.

Šviesos terapija – signalas pabusti

Šviesos terapija veikia priešingu principu nei melatoninas. Ryte, kai akys gauna ryškią dienos šviesą arba specialios šviesos lempos spindulius, melatonino gamyba sustabdoma, o serotonino lygis pakyla. Dėl to mes pradedame jaustis budresni ir energingesni. Šviesos terapija itin naudinga tiems, kurie serga sezoniniu nuotaikos sutrikimu, gyvena vietovėse, kur mažai natūralios šviesos, ar kenčia nuo naktinio darbo pasekmių. Kasdienis 15–30 minučių seansas rytais padeda smegenims aiškiau suvokti, kada reikia pabusti, o vakare – kada ilsėtis.

Miego rutina – stipriausias natūralus vaistas

Pastovumas yra galingiausias miego reguliatorius. Kai kasdien einame miegoti ir keliame tuo pačiu metu, mūsų kūnas išmoksta pats išskirti melatoniną tinkamu metu. Kuriant rutiną svarbiausia vengti ryškios ekranų šviesos bent valandą prieš miegą, pasirūpinti tamsia, vėsia ir tykia miegamąja aplinka bei nevartoti kofeino ar sunkaus maisto vakarais. Daug naudos duoda ir raminanti veikla – knygos skaitymas, meditacija ar lengvas pasivaikščiojimas.

Kodėl tai veikia

Natūralūs metodai veikia giliau nei bet kuris migdomasis vaistas – jie ne slopina smegenis, o padeda joms atkurti savo ritmą. Tokiu būdu miegas tampa gilesnis, atstatantis ir nepriklausomas nuo tablečių. Kai kūnas vėl pradeda veikti pagal savo biologinį laikrodį, miegas ateina savaime, be pastangų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kvetiapiną ir miegą